Absoliuciai akivaizdu, kad lenkija ir siuo metu vykdo agresija pries 
Lietuva.

Remigijus

On 2011.01.15 14:34, Vidas Makauskas wrote:
>> o man tai liûdniausia kad neámanoma/nenorima draugauti draugiðkai.
>>
> Pavyzdziui apie draugus lenkus. Jie teigia, kad lietuviai musu santykiuise
> viska gadina, nes kumsciais mosuoja. Ir lenkai yra teisus, nes kumsciais
> mosuoti po to kai gavai i nosi ir buvai iskeles rankas, sukelsi tik dar
> vienas mustynes ir busi siu mustyniu iniciatoriumi.
> Piktuoliu pateikiu istrauka si karta ne is delfi:
> Vienas didþiausiø pastarojo laiko akibrokðtø buvo ðiø metø liepos 5-13
> dienomis Lenkijos raiteliø spektaklis Vilnijoje, surengtas þudynëmis
> Lietuvoje pagarsëjusios Armijos krajovos garbei, ir tø raiteliø marðiravimas
> po kraðtà su Lenkijos vëliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikraðtis
> ¥Tygodnik Wileñszczyzny´ (priedas ¥Rota´, Nr. 500) ta proga raðë: ¥Istorija,
> primenanti lenkø kario didvyriðkus þygius, /.../ toliau yra gyva ir
> reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniø gyventojø buvo tokiø,
> kuriø protëviai dalyvavo garbingose kovose (su Lietuvos kariuomene ? A. B.),
> o atmintis apie tai gyva jø ðirdyse ir perduodama naujoms kartoms.´
> Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. sudarytoji istorikø ir teisininkø
> Komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje ávertinti nustatë, kad ¥Armijos
> krajovos partizanai Rytø Lietuvoje /../ padarë nusikaltimø þmoniðkumui,
> ávairiais motyvais yra terorizavæ ir þudæ niekuo nekaltus civilius
> gyventojus, daugiausia lietuvius´.
> Todel skivaizdu, kad Lenkija ir siandien vykdo AGRESIJA pries Lietuva.
> Del paskutinio sakinio sunku sutikti, nes
> Tomaðevskis ne lenkus atstovauja?, 2010 08 17 21:46
> --
> Tikrai taip. Ji i EP isrinko Lietuvos zmones, neidami i balsavimus, bet tie,
> kurie balsavo uz Pakso partijos sarasa.
>
> Visø þiniai, 2010 08 17 20:57
> 1993m04mën27d.Lietuvos rpb.Gen.prokuratûros raðtu patvirtinta,kad Voldemar
> Tomaðevski tëvasVladislav Tomaðevski namø telefonas 45-83-82 atstovaudamas
> Buivydiðkiø apylinkæ buvo lenkø autonomijos kûrimo kordinacinës tarybos
> narys.Ið to matosi kokià "meilæ" Lietuvai áskiepijo jam tëvas.Napykanta
> Lietuvai Tamaðevskiø ðeimoje uþprogramuota.
> --
> Pridekite, kad Tomasevskio rinkimine reklama buvo "Lietuvos ryto" ir
> "Respublika" laikrasciuose.
>
>> Juk þinom kokie svetingi yra þmonës ið rytø paëmus kiekvienà individà
>> atskirai.
>>
> Oligarchai dar pridurtu, kad jie Lietuvoje GERAI dirba uz MAZA atlyginima.
> Kaip suprantu tu esi irgi svetingas juos pasikviesti.
>
> Pabaigai apie AK nuopelnus Lietuvoje, kuria mes privalome gerbti, nes lenkai
> to nori, kad butu draugiski santykiai. Idedu komentara, nes apie AK
> nuopelnus Lietuvos mokyklu istorijos vadoveliai neraso nieko:
> Superistorikas, 2010 05 02 22:53
> Èia, þiûriu ir apie AK. Ji Lietuvoje (su Gardinu, Lyda, Suvalkais)turëjo
> apie 20 000 nariø. Pasiekimai- 200 nuðautø lietuviø civiliø, 100 lietuviø
> policininkø, apie 20 vokieèiø, apie 20 TSRS partizanø ir apie 20 vietinës
> rinktinës kareiviø. "Kovingumas" nestebintø, jei ne-inotume, kad 500 tûkst
> vokieèiø 1,5 mln. lenkø kareiviø 1939 m. iðvaikë per 1 dienà, dar 2 sav.
> surinkinëjo belaisvius. Vokieèiø nuostoliai- apie 2000 þuvusiø ir 8000
> suþeistø, lenkø- 45000 þuvusiø. Vilniø, tarp kitko uþiminëjo Èerniachovskio
> vadovaujama TSRS kariuomenë 10 divizijø, gynë- 3 vokieèiø divizijos. AK
> karius, palaidotus Verkiuose(apie 30 vnt.), nuðovë TSRS kariai, kai jie
> rekvizavo maistà ið miestieèiø. Tai vieninteliai AK nuostoliai"vaduojant"
> Vilniø. Apie "Ostar brama" patys AK suþinojo tik ið BBC.
> Lietuviø persekiojimas okupuotoje Vilnijoje apraðytas Mykolo Birþiðkos
> knygoje ¥Vilniaus golgota´. Jà perskaityti vertëtø skeptikams. AK
> nusikaltimai lietuviams ir þmogiðkumui iðdëstyti dviejø daliø knygoje
> ¥Armija krajova Lietuvoje´. Ypaè vertinga antroji dalis (sud. Kazimieras
> Garðva. Vilnijos draugija. LPKTS. 1999. P. 304). Knygà sudaro moksliniai
> straipsniai ir dokumentai.
> Girdëjusiems minëtø istorikø vieðus pareiðkimus, susidarë áspûdis, kad jie
> neþino, jog Lietuvos valstybinë komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais
> paskelbë iðvadas, kad ¥Lenkijos emigracinë vyriausybë ir jai pavaldi Armija
> krajova nepripaþino Vilniaus gràþinimo Lietuvai, ruoðësi já vël atplëðti nuo
> Lietuvos, t.y. kësinosi á Lietuvos vientisumà (?). Armijos krajovos
> partizanai Rytø Lietuvoje taip pat padarë nusikaltimø þmogiðkumui, ávairiais
> motyvais yra terorizavæ ir þudæ civilius gyventojus, daugiausia lietuvius´.
> Vadinasi, AK Lietuvoje buvo diversinë organizacija, todël rûpintis lenkø
> reakcija dël generolo apdovanojimo nebûtina.
> Pristatomos knygos pratarmëje raðoma: ¥Knygà rengti paskatino 1995 m.
> vasario 18 d. Vilniaus senamiestyje, Maþøjø bernardinø vienuolyno sienoje,
> rastas Armijos krajovos Vilniaus apygardos archyvas. (?)
> Archyvas apima svarbiausià AK veiklos laikotarpá ? nuo intensyvaus kûrimosi
> 1943 m. iki likvidavimo 1944 m. liepos mën. Dokumentai liudija, jog AK
> palaikë ryðius su naciais ir buvo jø ginkluojama, sekë gyventojus, plëðë
> civilius, þudë aktyvius sàmoningus lietuvius, rengësi okupuoti visà Lietuvà
> ir t.t.
> Archyvo dokumentai rodo, kad vietiniai lenkø politikai visomis priemonëmis
> skatino vietos lenkø neapykantà lietuvybei, lietuviams ir Lietuvai´.
>
>