Tema: Re: Ar galima deleguoti teise, kurios neturi?
Autorius: Toxis@ze_yvil_place
Data: 2009-03-06 13:03:39
Su shituo dalykus nesutiksiu.
Demokratija niekad nebuvo geriausia valdymo forma, nes bet kokia demokratija bet kokiu laikotarpiu perauga i oligarchija arba ochlokratija ar tironija (kalbu apie terminus, ne apie jausminius aspektus).
Visi graiku filosofai keike demokratija ir ne be reikalo, nes visalaik ishkildavo kazhkoks tironas, pasinaudodamas demokratijos bugais islysdavo i virshu.
Kokia alternatyva, paklaustu hipotetinis skaitytojas? Romenishkoji respublika. Butent respublika igalino roma tapti galingiausia to meto jega, o kai buvo pamintos respublikos nuostatos ir perejo i demokratija - roma susilpnejo ir galu gale pasimiro. (Tranzisija ivyko, kai atsirado cezariai - aukshchiausia valdzhia, kurie save prilyginos dievams, o ish tikro tebuvo diktatoriai...)
Jei dabartines valstybes butu respublikos, ne demokratijos, bet butent respublikos, ishvengtumem daugelio blogybiu - piktnaudzhiavimo valdzhia, nebaudzhiamumo jausmo etc. Nenoriu skambet kaip trolis doc aka vinis, bet demokratija yra shlykshtus, nuvalkiotas ir piktas zhodis, naujas dievas, su kurio vardu lupuose daromi shlykshtus dalykai.
Kas yra respublika? Respublika yra istatymais ir teisemis grindzhiama valdymo forma. Jokios liaudies - kur liaudis, atsiprashau, bet liaudis visur ir visada buvo idiotai, lengvai manipuliuojamu gyvuliu banda (zhiurim kaip ishlindo paxius)... Ir valstybes valdymo negalima atiduot i liaudies rankas. Tuo turi uzhsiimt kompetetingi asmenys (o ne med sesuo - krashto apsaugos ministre ir panashus briedai) - postai turi but skiriami asmenims, o ne asmenys postams. Valdzhia turi but inertishka, nes uzhsisedejus stovintis vanduo prasmirsta. 
Kas del shakninio topiko:
Ash suprantu doc/vynies anarchistines pazhiuras ir jo diskutavimo buda: viskas negerai, reikia sugriaut, o ka ish to padaryt nezhinom, kas negerai irgi nezhinom, nes tiesiai atsakyt i tiesius klausimus negalim, bet viskas negerai. Bet valdzhia, vadovas, veldys yra butinas bet kokiam sociumui, jau nuo pat pirmykshchiu bendruomeniu zhmones jungdavosi i grupes, kad lengviau ishgyvent, dalindavosi darbais ir ju vaisais. O bet kokiai grupei budavo privalomas lyderis - grupe negali gyvuot be lyderio, nes ji nebebus grupe, jis bus palaidu zhmoniu gauja. Privalo but lyderis, kuris surinkes informacija ish zhmoniu darytu sprendimus. 
Anarchija bet kuriuo atveju gali but tik tarpine stotele tarp santvarku, anarchija yra tas, kas sugriauna viena santvarka ir joje (anarchijoje) gimsta nauja santvarka. Anarchistai dazhniausiai tera santvarku pasikeitimu angazhuotu zhmoniu irankiai - jie - ta pati buka liaudis, avys, tik itikinti ar isitikine, kad jie yra uzh kitus pranashesni, nes mato esamos santvarkos idas. Deja toliau sugriovimo jie nieko nemato ir negalvoja, kas bus sugriovus dabartine santvarka. Pasizhiurim i prancuzu revoliucija. Kas gime ish jos? Kas joje dalyvavo ir kas buvo jos varomoji jega.. ir kas ishkilo po jos?
"netavoreikalas" <reikalas@ne.tavo> wrote in message news:gopas5$af3$1@trimpas.omnitel.net...
> taip, taciau dabartine demokratija yra kolkas turbut geriausias is esamu 
> modeliu
> kazko geresnio as nesugalvoju
>