Tai čia reketininko logika: jei (kol) moki man duoklę (kurios dydį ir mokėjimo dažnumą aš aišku galiu keisti vienašališkai bet kuriuo metu), aš tavo nuosavybę pripažįstu (jos neatimu); jei (kai) nustoji mokėti duoklę, tavo nuosavybę atimu jėga. Teisė į nuosavybę atsiranda ne pradėjus mokėti duoklę dievams (valdžiai), o susitarus su žmonėmis vienas kito teisę į nuosavybę pripažinti, t.y. šios vienas kito teisės nepažeidinėti. Kol pripažįsti kitų teisę į nuosavybę (kitų nuosavybės neatiminėji), tol turi teisę į savo nuosavybę (jos neatiminėja ją pripažįstantys). Pavyzdžiui nuosavybę į savo kepurę turėsi jei kiti pripažins, kad tavo kepurė priklauso tau, o tu pripažinsi, kad kitų kepurės priklauso jiems. Jei nepripažinsi, kad kitų kepurės priklauso kitiems, kiti nepripažins, kad tavo kepurė priklauso tau. Tas, kas aiškina, kad teisę į savo kepurę turėsi tol ir tik tol, kol jam mokėsi duoklę (jei nemokėsi - kepurę atims), yra reketininkas. Su žeme, kaip ir bet kokia kita nuosavybe, yra lygiai tas pats. Kai tuo tarpu nuosavybės gynyba nuo agresorių yra atskiras klausimas. Jei tik yra noras, ją gali pirkti iš kitų žmonių, tačiau tokios apsaugos nepirkdamas aišku pačios nuosavybės neprarandi, prarandi tik jos apsaugą. Tačiau jei kas nors siūlo ginti tavo nuosavybę reikalaudamas jam mokėti duoklę, o atsisakius duoklę mokėti jis tavo nuosavybę atima jėga, tai jis ne tavo nuosavybės gynėjas, o agresorius (reketininkas), nuo kurio ir reikia gintis savo jėgomis arba samdant kitų žmonių pagalbą. -- Doc "Stelmuze" <stelmuze@gmail.com> wrote in message news:gouoch$ic4$1@trimpas.omnitel.net... > taip, gali atsisakyti ir nesulaukti jokio jėgos panaudojimo. Tik šiuo atveju > tu turi atsisakyti ir savo nuosavybės, nes ši nuosavybė buvo pripažįstama > tik šios valstybės ribose, o tokių paslaugų tu atsisakai.