1. Mano kaip atstovo sprendimai negalios tiems, kurie manęs savo atstovu nerinko, nes tie, kas mane rinko, neturėjo kitų žmonių sutikimo atimti po bulvių maišą iš jų, o sutikimo, kurio neturi pats, kaip supranti deleguoti neįmanoma.
2. Bet kokią sutartį turi būti galima nutraukti, kitaip tai bus ne sutartis, o parsidavimas į vergovę. Net jei ir atsirastų tokią atstovavimo sutartį sudarančių laisva valia (kuo aš labai abejoju), ją būtų galima nutraukti sumokėjus sutartą baudą arba blogiausiu atveju vienu kartu sumokėjus visas įmokas, kurias pagal tą sutartį įsipareigojai sumokėti jos galiojimo metu, prieš tai jas diskontavus mokėjimo dienos verte.

--
Doc

"Rivo" <rivo@pochta.ru> wrote in message news:gp5vdi$sid$1@trimpas.omnitel.net...
> 
> Bet tu imies veiksmu, kurie visiems naudingi. Nusprendi, kad kiekvienas turi 
> paaukoti maisa bulviu (prisiimate prievole), kad galetumete isleisti gabu 
> zmogu mokytis daktaru, kuris veliau jus papigiaja gydys (numatoma nauda). 
> Aisku paskaiciaves, kad bulviu maisas per metus ne toks didelis nuostolis, 
> palygint su tuo, kad kviest daktara is gretimo kaimo ir uz recepta atiduot 
> karve. (bo pats nezinai, kaip gydytis). Tavo sprendimas - tai visu ju 
> sprendimas. Ir jei po metu kazkas pareiskia "zinot, as dabar nesergu, todel 
> neprisidesiu prie kaimo gydytojo mokslu", jau visas kolektyvas duoda jam i 
> snuki (nes kitaip reiks ta jo maisa surinkt is savu). Cia kaip per vestuves, 
> sakyk priezasti kol nepasibuciavo, arba nutilk amziams... Jis delegavo savo 
> apsisprendimo teise tau sprendimo priemimo momentu, taigi kaip ir pats 
> nusprende. Persigalvojimui vietos nebuvo palikta. Toliau valdžia tik 
> priziuri, kaip jie vygdo prisiimtas prievoles.