> O pastatom kitaip klausimą, gal bus lengviau susišnekėt. Ar tu, > individualistas, sutiktum atstovauti kitą savo artimą žmogų? Tarkim, pas > jus tame 1000 žmonių kaime 500 žmonių nusibodo vaikščioti į susirinkimus > vien tam, kad kokiu nors klausimu eilinį kartą pritartų tavo nuomonei. Ir > vat jie nusprendžia, kad davai tu nueik į susirinkimą vietoj jų, vistiek > gi pažiūros absoliučiai tokios pačios, taigi tu jų vardu patvirtinsi jų > nuomonę, o jie tau už tai dar duos biškį bulvių, kurias nukas tuo metu, > kai tu būsi susirinkime. T.y., tiek jiems nauda (daugiau darbo pasidaro), > tiek tau nauda (tu gauni bulvių). > 3. Sutiktum? Dipenz nuo bulvių kiekio :) Nepaisant to, jei mane deleguotų žmogus savo atstovu, aš turėčiau NE DAUGIAU teisių, nei tas žmogus. Taip pat jokiu būdu negalėčiau būti atstovu žmogaus, kuris manęs nedelegavo. Ir aišku jei sugalvočiau imtis veiksmų, kurie mane delegavusiam būtų asmeniškai nenaudingi, jis bet kada galėtų mano paslaugų atsisakyti ir aišku tuo pačiu atsisakydamas mokėti man algą. Bet tu imies veiksmu, kurie visiems naudingi. Nusprendi, kad kiekvienas turi paaukoti maisa bulviu (prisiimate prievole), kad galetumete isleisti gabu zmogu mokytis daktaru, kuris veliau jus papigiaja gydys (numatoma nauda). Aisku paskaiciaves, kad bulviu maisas per metus ne toks didelis nuostolis, palygint su tuo, kad kviest daktara is gretimo kaimo ir uz recepta atiduot karve. (bo pats nezinai, kaip gydytis). Tavo sprendimas - tai visu ju sprendimas. Ir jei po metu kazkas pareiskia "zinot, as dabar nesergu, todel neprisidesiu prie kaimo gydytojo mokslu", jau visas kolektyvas duoda jam i snuki (nes kitaip reiks ta jo maisa surinkt is savu). Cia kaip per vestuves, sakyk priezasti kol nepasibuciavo, arba nutilk amziams... Jis delegavo savo apsisprendimo teise tau sprendimo priemimo momentu, taigi kaip ir pats nusprende. Persigalvojimui vietos nebuvo palikta. Toliau valdžia tik priziuri, kaip jie vygdo prisiimtas prievoles.