On 2014-04-23 14:43, Sail wrote: > Tavo principines pozicijos apibrezimas atitinka visus fanatizmo kriterijus. > Tokiom va pozicijom vadovaujantis ir vykdomi didziausi nusikaltimai bei > kvailystes, nes nepaliekama vietos protui, o tik jausmams. Labai primena > moteris ir fanatikus. > > Emigracijos tema tesiau, nes emociskai i ja reaguoji, reiskia yra problemu > siuo klausimu. > Tai pats gal psichologas būsi? Teiki konsultacijas gal? Nes aš apie politiką, o tu apie emigrantų psichologines problemas ir fanatizmą varai. Turi ką į temą parašyti? Ar tave tik mano persona domina? > Tikriausiai neverta toliau mums gincytis, nors sako gincuose gimsta tiesa, > bet su principines pozicijos atstovais dazniausiai tai buna bergzdzias > reikalas. > Kas? > O mano ne tik pozicijos, bet ir vertybes keiciaisi laikui begant. Ir > kazkodel man atrodo, kad butent tai ir yra evoliucija. Jo. Tada supratau. Anksčiau buvai vagis, žudei žmones, po to, laikui bėgant, jas pakeitei, dabar to nedarai, nes supratai, jog žmogaus gyvybė yra vertybė, paskui po tam tikro laiko jos vėl pasikeis, eisi vėl kam nors kaklą nusuksi. Teisingai supratau? Jei principai ir vertybės pas žmogų pastoviai kinta, tai ką aš žinau, baisu būtų su tokiu draugaut. Čia jis geras draugas, sąžiningas, kultūringas, o po to staiga apvogs butą, išprievartaus žmoną ar dar ką. Juk jo vertybės ir jo principai pasikeitė! :) Aš asmeniškai visą gyvenimą laikausi tų pačių principų, ir teisės gerbimas yra vienas iš jų. Vertybės man irgi nekinta. Prieš 20-imt metų buvau patriotas ir giniau Lietuvą, tą patį daryčiau ir dar po 20-ies, nes tai yra man vertybė ir mano toks gyvenimo principas. O jei pats esi chameleonas, tai čia tavo bėda, ir netaikyk šito kaip trūkumo kitiems, nes tai didelis tavo personos trūkumas. p.s. ir laikas būtų pradėt skirti principus ir vertybes, nuo pažiūrų. Principai ir vertybės tai žmogaus viso ko pagrindas ir jos turi būti suformuotos nuo pat mažens šeimoje, ir vėliau išsaugotos per visą žmogaus gyvenimą. Čia tu pažiūras gali kaitalioti nors kas metus, nes tai normalu ir atitinka asmens brendimo, išsilavinimo ir patirties kaupimo dėsnius. Bet PRINCIPAI ir VERTYBĖS turi išlikti stabilūs! Kitaip pas žmogų bus rimtų psichologinių problemų, jei jam pvz. šeima tai absoliutus nulis, tai staiga tampa vertybe, paskui gal vėl tampa nuliu. Pagalvok apie tai.