KEdas rašė:
LVAT sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti prisegtoje nuotraukoje fiksuotą 
pažeidimą.

---
2009 m. gruodžio 18 d.
Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 
susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo 
Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso 
tvarka išnagrinėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos 
administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties E. K. 
administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :				            I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 
- ajame  policijos komisariate (toliau - ir Institucija) 2009 m. spalio 
1 d. buvo gautas E. K. pranešimas, jog 2009 m. rugsėjo 24 d., 13.27 
val., Vilniuje, P. Vileišio g. 9 esančioje krepšinio aikštelėje stovėjo 
automobilis „Ford Orion“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. spalio 7 d. nutarimu nutarė 
pagal gautą E. K. pranešimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo 
bylos teisenos. Nutarime nurodė, kad remiantis 2009 m. spalio 6 d. 
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 
direktoriaus pavaduotojo A. S. pranešimu, minėta asfaltuota aikštelė 
gali būti naudojama kaip bendro naudojimo teritorija, todėl nesant 
pakankamai duomenų, įrodančių, kad minėto automobilio vairuotojas savo 
veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 130., 155.5. punktų 
reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos 
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 
straipsnio 2 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 
negalima.
E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, 
prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. spalio 7 d. nutarimą, jo 
pareikšimą išnagrinėti iš naujo ir nubausti Kelių eismo taisyklių pažeidėją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. 
nutartimi E. K. skundą atsisakė priimti.
Teismas konstatavo, kad E. K. nepatyrė jokios moralinės, fizinės ar 
turinės žalos, todėl jis negali būti laikomas nukentėjusiuoju šioje 
administracinėje byloje, ir todėl jo skundą atsisakė priimti.
					            II.

E. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 
2009 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti, pripažinti jį 
nukentėjusiuoju ir jo pareiškimą išnagrinėti. Nurodo, kad ginčijamas 
Institucijos nutarimas jį žeidžia morališkai, sukelia dvasinius 
išgyvenimus, griauna jo tikėjimą, kad valstybinės institucijos gina 
viešąjį interesą. Teigia, kad panašius jausmus sukelia ir užfiksuotas 
pažeidimas.
	Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :
	III.

Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymo nuostatas ir įvertinusi byloje 
esančius įrodymus, E. K. prašymą pripažinti byloje jį nukentėjusiuoju, 
atmeta kaip nepagrįstą.
ATPK 291 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad nutarimą administracinio 
teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis 
priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės 
pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sąvoka yra 
apibrėžta ATPK 273 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad 
nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu 
padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, šios teisės normos 
analizė suponuoja išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas 
nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti 
pats administracinio teisės pažeidimo padarymas.
Atsižvelgus į tai, kad ATPK 1241 straipsnis, kurio 2 dalyje yra numatyta 
atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat 
vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio 
pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai 
leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako 
arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, yra 
dešimtajame ATPK skirsnyje, kuris reglamentuoja administracinius teisės 
pažeidimus transporte, darytina išvada, kad šiuo pažeidimu kėsinamasi į 
įstatymu nustatytus eismo saugumo reikalavimus, todėl žala, dėl šio 
pažeidimo padarymo, kyla eismo saugumui, o ne konkrečiam asmeniui.
Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos 
teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi E. K. teisėtai ir pagrįstai 
nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo skundą buvo atsisakyta priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 
įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

E. K. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio 
teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.

Teisėjai						             Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius