Fla schrieb: >> Taip, negatyvus nusistatymas yra, bet ne prieš dalyką kaipo tokį, bet >> prieš norą tai turėti "bet kokiomis priemonėmis"; > > O man tai panasiau i racionalu nora "sutaupyti" (laiko/pastangu:), ir > kompleksiniu priemoniu emimasi savo tikslui pasiekti. Na kaip susirgus > paprastai imamasi kompleksiniu priemoniu (gulet siltai + vartot vaistus > + vitaminus + ..), o ne tiesiog kazkuria viena ju (pvz. gulet siltai). Taip, žinoma, toks momentas irgi yra. Bet šiuo atveju vėl grįžtam prie klausimo - o koks gi vis dėlto tas tikslas? Jeigu tikslas pajudėti ir nepradėti tižti dėl sėdimo gyvenimo būdo, tai laikas nevaidina absoliučiai jokio vaidmens, o pastangos bus visą laiką vienodos. Jeigu tikslas - hobis, tai... laikas irgi nevaidina jokio vaidmens, nes koks skirtumas, kada tu atsiremsi į savo asmeninių natūralių galimybių ribas. Netgi, sakyčiau, atvirkščiai - su "nekaltom" pagalbinėm priemonėm svaigiai "paėmęs startą", nepradės kada kirbėti mintis, kad... o jei... tik pabandyti.... > > Nes "bet kokiomis priemonemis" manau jau butu tos priemones, kurios > vitrinoje nestovi, bet siaip lyg ir nesunkiai preinamos :) Tas tai taip, bet pirmas slenkstis IMHO yra iš viso vartoti "priemones". Nesakau, kad visi ir visada anksčiau ar vėliau nueina tuo keliu, bet... > >> Todel keista, kai daliai siu uzsiemimu, etikete 'enlarge your >>> p*nis / EGO' klijuojama kur kas dazniau, nei kitiems ;) >> >> Manau, kad čia kalti ir tie marketingo paveiksliukai ant kibirų su >> papildais ;) > > Velnias, reiks paziuret idemiau i tuos paveiksliukus :) Iki siol maniau, > kad dazniausiai del to kalti stereotipai ;) O tai kas, manai, tuos stereotipus formuoja? :)))) >>> Galu gale kodel i papildu pirkima/naudojima neziureti kaip i >>> lengvesnio kelio ieskojima, taip paliekant daugiau laiko kitiems >>> "tauresniems" [:)] uzsiemimams? >> >> Vat būtent - lengvesnio. Ir, tame tarpe, į priklausomybę... Užtai ir >> žiūriu neigiamai. > > Na tokiu atveju as turiu priklausomybe prekybos centrams, kurie man > suteikia > galimybe paciam neauginti vistu ar salotu, o "sutaupyta" nuo sio uzsiemimo > laika "isleisti" kitur :) Tikriausiai jau reiketu susirupinti, nes tai > nenuves > i sunkesne priklausomybes forma, kur bus perkama/maitinamasi vien neaiskia > uzpilama sriuba is pokeliu, ir greito paruosimo pusfabrikaciais > mikrobangei? :) Deja, gal atrodo juokinga, bet kryptis tikrai ta... Ant savęs pastebiu :) Bet iš tikrųjų aš ne apie tai. Tai, ką išvardijai tu, yra tik kiekybiniai pokyčiai: anksčiau vyrai eidavo medžioti į mišką (maistą), dabar gi "medžioja" darbe (pinigus), moterys ieškodavo ir rinkdavo laukuose ir miškuose, dabar eina ieškoti ir rinkti į parduotuves :))) taip kad iki čia dar nesam taip toli nutolę nuo urvinio žmogaus, kaip kad įsivaizduojam, ir esam lygiai taip pat priklausomi nuo aplinkos, kurioje gyvenam :)) Priklausmybė, apie kurią kalbu, yra jau kokybinis pokytis: kai be kažko, kas nėra būtina, jau nebegaliu gyventi (ar, pasakius silpniau, būti patenkintas savo gyvenimu)... Juk, kaip čia kažkas žinantis pasakė, tokių pagalbinių priedų užaugintiems raumenims tie papildai ir toliau reikalingi, kad _išlaikyti_ esamą būseną. Tu man pasakyk, kur skirtumas nuo narkotinių medžiagų poveikio? Psėichologinės priklausomybės požiūriu nematau absoliučiai jokio skirtumo, fizinės, žinoma, šioks toks yra. > >>> Arba kaip i laikina pagalbine priemone, skirta priaugti tam tikrai, >>> norimai raumenu masei, kad alkunes nebebutu storiausia rankos vieta? :) >> >> Tam reikia ne auginti raumenis, bet mesti riebalus. O riebalų metimui >> nebūtina forsuojant papildais "kalačinti" raumenis. IMHO. > > Kai alkunes storiausia ranku vieta, paprastai jau nebuna riebalu kuriuos > reiketu mesti :D A jo, čia kažkaip nusišnekėjau :)))