> Na, europoje softo patentu sistema skiriasi is esmes - jie banaliai > nedalijami. Ir nieko, softo industrija puikiai gyvena, visokie SAP ir pan > beigi kruva mazuiuku visiskai nemirsta. Ir niekas is ju nieko nevagia. Taip, JAV lengviau galima užpatentuoti įvairius dalykus. Bet kadangi akivaizdu, kad JAV ryškiai pirmauja praktiškai visose naujose technologijose, tai didelės paskatos griežtinti savo patentų sistemą jie neturi. >> Atskiro įstatymo apie žalio mygtuko patentuojamumą nėra. Yra tik >> bendresni principai ir įstatymai. Kai iškyla rimtų nesutarimų dėl >> patentuojamumo, problema sprendžiama teisme, o jis vadovaujasi >> įstatymais. Kartais būna labai gaila nubausto žmogaus (ar pikta dėl per > > Bet tai nereiskia kad problema issprendziama teisingai. Ir ner ko > dangstytis istatymais, jie kaip zinia netobuli. Taip, jei problema darosi rimta ir sugalvojama kaip ją išspręsti - reikia spręsti. Su viskuo taip. >> Kalba buvo apie internetą. Iki interneto buvo daugybė atskirų tinklų, >> tarp jų ir labai didelių. Šiaip jau kalbant apie internetą, dar reikia >> susitarti ką juo vadinti - HTML, HTTP, TCP-IP, ar keleto protokolų >> visumą. Bet čia jau diskusija į šoną - "kas būtų, jeigu būtų". > > Viskas buvo, jokiu "jeigu". Pvz HTTP konkurentas buvo mokamas Gopher. > Spek kuris is situ 2 tinklu isgyveno? Šiaip jau gopher protokolas praktiškai visą laiką buvo ir dabar yra nemokamas, tik 1993 m. Minesotos universitetas paskelbė, kad pradės imti licencinį mokestį, bet po to jis buvo licencijuotas pagal GNU-GPL licenciją. Ir jis taip neišpopuliarėjo kaip http pagrinde dėl to, kad buvo pritaikytas tekstinei vartotojo sąsajai, o http labai tiko ką tik išpopuliarėjusiai grafinei vartotojo sąsajai. > Beje, sakei kad solidziuose leidiniuose nera straipsniu kurie abejotu > patentu sistema. Va, visai sviezias: > http://www.economist.com/blogs/babbage/2011/10/software-patents > > Maza istraukele: > > In the mechanical world, a device with 30,000 nuts, bolts and other bits > would be something as complicated as a motor car. In software, each line > of code contains two or three components. Thus, a computer program with > the complexity of a motor car would be a minuscule 10,000 or so lines > long. Typical software products contain, not thousands, but millions of > lines of code. The latest Red Hat version of the Linux operating system > contains over 200m lines of code. > > Because it is relatively easy to add features, programmers cram vastly > more ideas in a single software product than is possible in any other > field. As each program incorporates mathematical tricks that have been > used elsewhere, it is not unusual for a piece of software to contain > thousands of sub-routines that can be challenged by trolls brandishing > catch-all patents. The result is what Red Hat calls “a minefield that > slows and discourages software innovation”. Visų pirma aš prieštarauju patentų sistemos naikinimui apskritai, ką jau kartoju gal dešimtą kartą. Jau seniai čia pareiškiau, kad programų patentavimas yra atskiras klausimas ir nenoriu apie tai plėstis. Prieštaravau tik išreikštiems teiginiams, kad algoritmų negalima patentuoti, t.y. pateikiau ne nuomonę, o faktus. > Nors seip man rodos tiesiog tusciai gaistu laika. Tavo pozicija aiski ir > matomai nesikeis nesvarbu kad ir kokie argumentai bebutu. Tai kad kažkokių konkrečių pasiūlymų apart naikinti pačią patentų sistemą neišgirdau. O tam aš nematau jokio pagrindo. Aš, pvz., turiu savo pasiūlymų kaip mažinti patentų skaičių ir mokslo bei technologijos žinias padaryti prieinamesnes visuomenei, bet tai liečia pagrinde valstybės finansuojamą mokslą, ir nemanau, kad tokie subtilesni dalykai čia kam yra nors įdomūs.