> Kaip pasakė dėdė Kenneth Rogoff - tai (pensijiniai fondai) ir yra > didžiausia "too big to fail". Nežinau, ką ir bepridurti. > Bet šiuo atveju mes ne apie tai. > O čia labai taiklus pastebėjimas, kad sveikatos apsauga bėda - > Andriukaitis labai graudžiai pasirodė knisdamasis dėl centų. > > http://tv.lrytas.lt/?id=13653577941364553077 > https://www.youtube.com/watch?v=yejlt7Z0j_o > > Galima knistis giliau ir kalbėti dar ir apie automatiškai augančius > mokesčius, nes visa tai susiję su ta pačia demografija, kaip besuksi. > O to niekas kol kas nenori spręsti. Bet reikės, net arijams > lietuviams. Ir kuo toliau - tuo sunkiau bus išspręsti. Negi reikia > kažkokio skaudaus kolapso, kad reikalai imtų realiai judėti? Neseku aš to Andriukaičio veiksmų, bet toks įspūdis, kad jis visą sistemą ne į tą pusę suka. Mano nuomone, reikėtų siekti nepriklausomos gydymo įstaigų sistemos, tikriausiai, didžiąja dalimi privačios ir taipogi nepriklausomos privačios sveikatos draudimo sistemos su normalia konkurencija ir privalomu draudimu, panašiai kaip su automobilių draudimu ir remontu. Draustis galima būtų iki tam tikros sumos, valstybė minimaliu draudimu draustų neišgalinčius to padaryti savo lėšomis. Taip pat galėtų išlikti didelės valstybės ir universitetų finansuojamos klinikos, kuriose vyktų tyrimai, mokymai, atliekami sudėtingi gydymai ir operacijos, kurių kaina dažniausiai viršytų draudimo sumas. Štai čia, kadangi finansavimas būtų ribotas, biudžetinis, galėtų išlikti visokios eilės operacijoms ir pan. Gi visa kita sistema - pasiūla reaguotų į paklausą ir iš esmės išsispręstų eilių, pakišų ir visokių biurokratinių nesąmonių problemos. Aišku, naikintinas kompensuojamų vaistų sąrašas, kurio ir dabar vertėtų atsisakyti, nes jis yra tik terpė korupcijai - turėtų būti kompensuojamos gydymo išlaidos, o ne teikiamas pranašumas valdininkų pasirinktoms firmoms ir konkretiems jų produktams.