> Ne apie procentus. Valstybės išlaidos daromos "baziniais pinigais" - > pinigai iš valstybės iždo sąskaitos CB patenka į banko rezervų > sąskaitas tame pačiame CB. T.y. $1000 deficitinės valstybės išlaidos > padidina bankų rezervus (privataus sektoriaus finansinius aktyvus) > $1000. "Perkant" valstybės skolą, vieni aktyvai - pinigai rezerve > pakeičiami kitais aktyvais - "valstybės skola". T.y. $1000 pinigų > rezervuose pakeičiama $1000 vertės obligacija. > Pats vyriausybės skolinimosi procesas nepadidina bankų rezervų. Jeigu vyriausybės obligacijas perka bet kas kitas nei jos CB bankas, pinigai (rezervai) iš vienos sąskaitos tiesiog pereina į kitą. Vyriausybės skolinimasis šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo kitų rinkos subjektų tarpusavio skolinimųsi - jo metu pinigų kiekis rinkoje nesikeičia, keičiasi tik jų savininkai. Kai obligacijas perka tos šalies CB, tuomet pinigai sukuriami - CB išleidžia į rinką papildomą kiekį dolerių, mainais už juos sukaupdama atitinkamą kiekį obligacijų. Lygiai taip pat pinigai sukuriami ir CB perkant kitą valiutą, tauriuosius metalus ar bet kokius kitus aktyvus. Lygiai taip pat LB sukuria litus, nupirkdamas ir įsidėdamas į savo rezervą eurus. Kai CB parduoda aktyvus (obligacijas ir visą kita, LB atveju eurus), šio CB pinigai tiesiog išnyksta. Niekas savo skolos lapelių savo rezervuose nelaiko, nes tai neturi jokios prasmės - aš galiu prisirašyti kad sau skolingas mlrd. dolerių, FED gali į savo sąskaitas įsirašyti trilijonus dolerių, vyriausybė - trilijonus obligacijų bet tai neturi jokios prasmės. Skolos lapelis tik tada įgyja prasmę, kai jis atsiduria ne pas skolininką - Petras turi mano skolos lapelį, kad aš jam skolingas 10 litų, kažkas (ne vyriausybė) turi vyriausybės obligacijas ar kažkas (ne FED) turi dolerius. > Supaprastinkime ekonomiką iki 2 veikiančių personažų - JAV valdžios ir > kiniečių. Kinietis turi banke 1000$. Jei JAV valdžia tiesiog > "spausdintų pinigus", tai po $1000 JAV valdžios deficitinių išlaidų > kinietis banke turėtų $2000. Na o bet tačiau kadangi JAV deficitinės > išlaidos "dengiamos" valstybės skolos popieriais, tai kinietis banke > tebeturi $1000 ir dar gauna $1000 vertės obligaciją. Vėlgi - kinietis > ne tik, kad nieko neprarado, bet dar ir padidino savo turtą. > Tai kad ne taip yra. Kai kinas perka vyriausybės obligaciją, pinigų (dolerių) rinkoje nepadaugėja. Šiuo atveju rinkoje padaugėja tik vyriausybės pinigų (jos obligacijų), nes tai yra jos skolos lapeliai. Doleriai yra FED skolos lapeliai, ir tik jis vienas gali didinti jų kiekį, nesvarbu ką pirkdamas (obligacijas ar ką kitą). Akivaizdu, kad kai kinas už $1000 nuperka JAV vyriausybės obligacijų, jam atitenka obligacijos, o vyriausybei - tie doleriai. T.y. dolerių rinkoje nepadaugėjo, jie tik pakeitė savininką, o rinkoje padaugėjo tik JAV vyriausybės obligacijų. Lygiai tas pats būtų jeigu man Petras paskolintų 10 litų už mano išrašytą skolos lapelį. Tuomet litų rinkoje nepadaugėtų, padaugėtų tik mano skolos lapelių. > Norite pasakyti, kad LT veikia pilno, o ne dalinio rezervo sistema? > Maniau, kad civilizuotame pasaulyje tokio dalyko nebėra (dėl to ir > nesidomėjau). > Be abejo pilno. Kai fiksuotas kursas, tokiai nedidelei valiutai kaip litas dalinio rezervo sistema būtų pavojinga. Štai pirmas 1994 m. priimto lito patikimumo įstatymo straipsnis: " 1 straipsnis. Lito patikimumo užtikrinimas Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu." Persiejus litą nuo dolerio prie euro šitas dalykas nesikeitė. Kaip realiai jis užtikrinamas, ištrauka iš Vainienės straipsnelio: "Kuomet Lietuva tik įvedė valiutų valdybos modelį, priimdama Lito patikimumo įstatymą, savų lėšų į apyvartą išleistiems litams padengti Lietuva turėjo nepakankamai. Lito patikimumą pradžioje garantavo šiam tikslui suteikta TVF paskola. Ilgainiui rezervai buvo sukaupti, paskola grąžinta. Lito padengimas užsienio valiutos atsargomis svyruodamas augo ir 2011 m. lapkričio pabaigoje siekė 185 proc." Tiesa, toliau tame straipsnelyje ji totaliai nusišnekėjo parodydama, kad visiškai nesupranta kas yra tas vadinamasis "pinigų multiplikavimas", reikalaudama rezervu padengti ne tik LB išleistus litus, bet ir visas sąskaitas komerciniuose bankuose, kas tolygu reikalauti iš LB rezervais dengti kiekvieną Jono Petrui išrašomą skolos lapelį, nors dėl jų litų masė rinkoje nedidėja. Bet faktas yra tas, kad litas yra pilnai ir su kaupu padengtas euriniais rezervais.