>> Na taip, bet vis tik ta "pinigų multiplikavimo" matematika niekur >> nedingo. > > Dingo dingo ;) > Nedingo > Tai va, kad žmonės nesijaustų apiplėšiami ir turėtų iš ko mokėti > mokesčius, valstybė privalo išleisti bent jau tiek kiek paima > mokesčiais, o priklausomai nuo aplinkybių - ir daugiau. Todėl dabartinės > kalbos, kad biudžeto deficitas yra principinis blogis, o biudžeto > "pliusas" yra principinis gėris yra švelniai sakant visiškas šūdas. Tai, ką surenka mokesčiais, valstybė, aišku, išleidžia - nes tam ir renka, kad išleistų. Šūdas nešūdas, bet kai biudžeto deficitas - skolos didėja. Ir jeigu normali valstybė (kad ir ta pati JAV), ji skolas kartais ir mažina, ne tik didina. Kai skolos didėja - valstybė išleidžia (pagrinde tiems patiems savo piliečiams) daugiau negu surenka iš jų, kai mažėja - surenka daugiau nei išleidžia. Viskas čia paprasta, o jeigu tau kažkas atrodo principinis gėris arba šūdas - tai jau asmeninės emocijos. >> Gali kaltinti tą balansavimą, bet prieš balansavimus buvo išlaidavimas. >> Dabar nebalansuoti nebegali, nes skolinimasis priėjo liepto galą. O >> jeigu dabar spausdinti savus pinigus, jų būtent ir reikėtų be saiko, >> taip kad iš to maža naudos būtų. Žiūrėk kokios sumos jiems skolinamos >> netgi po truputį balansuojant biudžetus. Nebūtų turėję euro, nebūtų >> galėję tiek prisiskolinti, būtų turėję pastoviai daugiau-mažiau kažką >> balansuoti, čia ir matau pagrindinę euro "kaltę". > > Kai valstybės naudoja savo atskiras valiutas su plaukiojančiais kursais > ekonominės raidos netolygumai didele dalimi išsilygina per valiutų kursų > svyravimus. Eurosistemoje tai neįmanoma. Vokietija trumpame laikotarpyje > išlošė iš euro, bet dabar besielgdama kaip dramblys porceliano > parduotuvėje ji pati žlugdo savo eksporto rinkas ir eurosistemos krizė > trenks jai pačiai antru galu :) Kažkodėl Didžioji Britanija, kuri turi nuosavą valiutą, labai sėkmingai įvykdė vidinę devalvaciją ne mažesnę nei Lietuva. Nominalūs atlyginimai joje nuo krizės pradžios sumažėjo 10%. O nesivadovavo tavo teorijomis todėl, kad žino - jeigu su savo valiuta elgsiesi kaip su tualetiniu popieriumi, jis ir taps tualetiniu popieriumi. Apskritai visi išvedžiojimai bejėgiai prieš geležinę logiką - jeigu pasigamini visko mažiau, turi mažiau ir vartoti, gali kiek nori spausdinti pinigų, bet jie tau produkto nesukurs. Norėdamas vartoti daugiau nei sukuri ir neturėdamas santaupų, gali pasiskolinti. Bet jei kaimynas ar rinkos pajaus, kad tu nori nesiskolinti, o jį "išdurti", t.y. kokiu nors būdu išsisukti nuo skolos mokėjimo, jie labai greitai nutrauks tą skolinimą. Už prekes ima tik tuos pinigus, kurių perkamąja galia pasitiki, perka tik tas obligacijas, kuriomis tiki, kad jas išpirks ir dar liks pelno. > O kokius biudžeto deficitus gali turėti valstybės turinčios savo > valiutas ir kokias "skolinimosi" kainas turi palaikyti jų CB prie > planuojamo ekonomikos augimo, kad valstybės skolos santykis su BVP > neaugtų - tai paskaičiuojami dalykai, jokių burtų nereikia. > Bet ne visada ta ekonomika auga. O ekonomikai smunkant netgi nedidinant skolos jos santykis su BVP auga. >> Taigi skolina, netgi pagrindinė palūkanų norma - ta, už kiek bankai >> skolina rezervus. > > Skolina rezervus _vieni kitiems_, t.y. tarpbankinėje rinkoje. Jau atsakiau. >> Taipogi ir paskolas išduodami skolina rezervus, o ne >> kažką kitą. > > Vėlgi - išduodami paskolas bankai rezervų neskolina :) > Jau atsakiau, ir parodžiau kad skolina. >> Bankai rezervus skolina tiek kitiems bankams, tiek paskolų gavėjams. >> Jeigu tau negana to, kad skolininkas gali pervesti pinigus ne tik į kitą >> sąskaitą, bet ir į kitą banką, turėk omeny, kad paskolą gali pasiimti ir >> grynaisiais. O grynieji - irgi rezervai. > > Tai bankai išduodami paskolas įvertina savo rezervų "nutekėjimo" riziką. > Pvz. pas NT vystytojus būna reklamos, kad perkant pas juos būstą bankas > "X" siūlo ypatingas paskolos sąlygas ir t.t. ir pan. Galima numanyti, > kad būtent tas pats bankas "X" finansavo ir statybą, t.y. visos paskolos > "sukasi" banko viduje. Bankui naudingiau kai viskas sukasi viduje, bet niekada viskas viduje nesisuka, taigi išduodami paskolą jie ne visada sulaukia kompensacijos nauju ar padidėjusiu indėliu, o tuomet turi atsisveikinti ir su paskolos dydžio rezervais.