> Pradžiai šiek tiek apie diskutuotus klausimus. > > FED'o atsakymas į klausimą apie jo (ne)priklausomybę > (http://www.federalreserve.gov/faqs/about_14986.htm): > > "The Federal Reserve System fulfills its public mission as an > independent entity within government. It is not "owned" by anyone and > is not a private, profit-making institution. > > As the nation's central bank, the Federal Reserve derives its authority > from the Congress of the United States. It is considered an independent > central bank because its monetary policy decisions do not have to be > approved by the President or anyone else in the executive or legislative > branches of government, it does not receive funding appropriated by the > Congress, and the terms of the members of the Board of Governors span > multiple presidential and congressional terms. > > However, the Federal Reserve is subject to oversight by the Congress, > which often reviews the Federal Reserve's activities and can alter its > responsibilities by statute. Therefore, the Federal Reserve can be more > accurately described as "independent within the government" rather than > "independent of government." > > Trumpai kalbant - FED'as yra JAV vyriausybės dalis. Dėl jo nepriklausomybės - tai viskas taip, ką aš ir teigiau. Dėl to, kad FED yra vyriausybės dalis - tai pagal visus kriterijus jis tikrai nėra vyriausybės dalis. Vyriausybė jam nevadovauja, jo valdyba nesikeičia keičiantis vyriausybei. Čia šioje laisvoje interpretacijoje "goverment" greičiau reikėtų suprasti ne kaip vyriausybę, o kaip valdžią. Štai ką pačioje straipsnelio "government" pradžioje rašo tavo taip nemėgstama wikipedija: "A government is the system by which a state or community is governed.[1] In British English (and that of the Commonwealth of Nations), a government more narrowly refers to the particular executive in control of a state at a given time[2]—known in American English as an administration. In American English, government refers to the larger system by which any state is organized.[3]" Bet kuriuo atveju šios frazės visiškai nebūtina interpretuoti kaip kam patinka, kadangi FED nepriklausomumas labai aiškiai nusakytas aukščiau pateiktoje pastraipoje. > FED'as apie pinigų kiekio rinkoje reguliavimą > (http://www.newyorkfed.org/aboutthefed/fedpoint/fed49.html): > "In July 2000, the Federal Reserve announced that it was no longer > setting target ranges for money supply growth. <...> > In 2000, when the Humphrey-Hawkins legislation requiring the Fed to set > target ranges for money supply growth expired, the Fed announced that it > was no longer setting such targets, because money supply growth does not > provide a useful benchmark for the conduct of monetary policy." > > Trumpai kalbant - FED'as nekelia tikslo reguliuoti pinigų kiekio rinkoje. > Trumpai kalbant, neužtenka tik aptikti kažkokią frazę ir interpretuoti savaip. Reikėtų straipsnelį perskaityti iki galo ir pabandyti suprasti apie ką eina kalba. "The money supply measures reflect the different degrees of liquidity—or spendability—that different types of money have. The narrowest measure, M1, is restricted to the most liquid forms of money; it consists of currency in the hands of the public; travelers checks; demand deposits, and other deposits against which checks can be written. M2 includes M1, plus savings accounts, time deposits of under $100,000, and balances in retail money market mutual funds. .... The original money supply measures totaled bank accounts by type of institution. The original M1, for example, consisted of currency plus demand deposits in commercial banks. Over time, however, new bank laws and financial innovations blurred the distinctions between commercial banks and thrift institutions, and the classification scheme for the money supply measures shifted to be based on liquidity and on a distinction between the accounts of retail and wholesale depositors. .... Following the introduction of NOW accounts nationally in 1981, however, the relationship between M1 growth and measures of economic activity, such as Gross Domestic Product, broke down. Depositors moved funds from savings accounts—which are included in M2 but not in M1—into NOW accounts, which are part of M1. As a result, M1 growth exceeded the Fed's target range in 1982, even though the economy experienced its worst recession in decades. The Fed de-emphasized M1 as a guide for monetary policy in late 1982, and it stopped announcing growth ranges for M1 in 1987. .... By the early 1990s, the relationship between M2 growth and the performance of the economy also had weakened. Interest rates were at the lowest levels in more than three decades, prompting some savers to move funds out of the savings and time deposits that are part of M2 into stock and bond mutual funds, which are not included in any of the money supply measures. Thus, in July 1993, when the economy had been growing for more than two years, Fed Chairman Alan Greenspan remarked in Congressional testimony that "if the historical relationships between M2 and nominal income had remained intact, the behavior of M2 in recent years would have been consistent with an economy in severe contraction." Chairman Greenspan added, "The historical relationships between money and income, and between money and the price level have largely broken down, depriving the aggregates of much of their usefulness as guides to policy. At least for the time being, M2 has been downgraded as a reliable indicator of financial conditions in the economy, and no single variable has yet been identified to take its place." .... Also, the size of the M1 aggregate has been held down in recent years by "sweeps"—the practice that banks have adopted of shifting funds out of checking accounts that are subject to reserve requirements into savings accounts that are not subject to reserve requirements. .... In March 2006, the Federal Reserve Board of Governors ceased publication of the M3 monetary aggregate. M3 did not appear to convey any additional information about economic activity that was not already embodied in M2. Consequently, the Board judged that the costs of collecting the data and publishing M3 outweigh the benefits." Taigi, visa esmė čia ta, kad dėl pakitusios bankų veiklos, naujų finansinių instrumentų, M1, M2 ir M3 tapo rodikliais, nekoreliuojančiais su tikru ekonominiu aktyvumu, todėl FED savo monetarinėje politikoje nusprendė šiais rodikliais nebesivadovauti. FED'as, be abejo, ir toliau vykdo monetarinę politiką, t.y. keičia pinigų kiekį rinkoje, bet pagrindinis jo rodiklis - tarpbankinė palūkanų norma. > FED'as apie atviros rinkos operacijas > (http://www.newyorkfed.org/aboutthefed/fedpoint/fed32.html): > "By adjusting the level of reserve balances in the banking system > through open market operations, the Fed can offset or support permanent, > seasonal or cyclical shifts in the supply of reserve balances and > thereby affect short-term interest rates and by extension other interest > rates." > > Trumpai kalbant - atviros rinkos operacijų tikslas ne reguliuoti pinigų > kiekį rinkoje, o jų kainą (palūkanų normą). > Kvailas pasakymas. Atviros rinkos operacijos - tai ir yra pinigų kiekio didinimas/mažinimas, kai perki aktyvus - paleidi į rinką pinigus, o kai juos parduodi - išimi pinigus. Keičiant pinigų kiekį (jų pasiūlą) ir reguliuojama palūkanų norma, tai juk aiškiai pasakyta ir tavo pateiktame sakinyje. Jeigu ji būtų nustatoma kažkokiomis administracinėmis priemonėmis - tai kam iš viso būtų reikalingos atviros rinkos operacijos? > FED'as apie "money creation" > (http://web.archive.org/web/20101219140022/http://newyorkfed.org/aboutthefed/fedpoint/fed45.html) > > "<...> the Federal Reserve operates in a way that permits banks to > acquire the reserves they need to meet their requirements from the money > market, so long as they are willing to pay the prevailing price (the > federal funds rate) for borrowed reserves. Consequently, reserve > requirements currently play a relatively limited role in money creation > in the United States. " > > Trumpai kalbant - vadovėlinis pinigų daugiklio modelis nėra tikslus, nes > bankai pirma duoda paskolą, paskui rūpinasi rezervais. > Kokias būdais tą savo frazę sukūrei iš pateikto angliško teksto? >> Šiuo atveju nėra, nes pinigų rinkoje nepadaugės. Bet kai valdžia >> spausdinasi pinigus savo išlaidoms jų iš nieko nesurinkdama, reiškia > > "Nieko nesurinkdama" - čia Tamsta pats sugalvojai, ar kas pasakė? Čia tu sakei, kad mokesčiai iš esmės nereikalingi, nes valdžia savo išlaidas gali finansuoti spausdindama pinigus. >> išlaidas ji finansuoja savos valiutos infliacijos mokesčiu su visomis >> neigiamomis pasekmėmis tai valiutai. >> >> Čia galima paskaičiuoti kad ir imant Lietuvą. Litų rinkoje yra kažkur >> virš 10 mlrd. ir tas skaičius per keletą metų mažai keičiasi. > > Pradėkim nuo to, kad per 10 metų pinigų bazė Lietuvoje išaugo nuo 5 > milijardų, iki 15 mlrd. Lt. Ir tai yra normalu, nes LT ekonomika per tą > laikotarpį taip pat išaugo. Tai normalu, kas dėl to ginčijasi? Per pastaruosius 2-3 metus tikrai nesikeitė kartais. >> Jeigu išduodamas paskolą, kurią skolininkas kuriam laiku padeda į >> sąskaitą tame pačiame banke, klerkas klientui duotų maišą pinigų, kurį >> šis iš karto vėl grąžintų klerkui - tai jau iš esmės viską pakeistų, >> pripažintum kad paskola buvo tikrai išduota, o naujas indėlis tikrai >> padėtas? > > Nesuprantu, ko čia Tamsta plėšote maikę. Aš gi visada rašiau, kad > paskola sukuria indėlį. Bet kaip ir rašo FED'as - banko rezervo lygis > dėl to nesikeičia. Nevisai suprantu ką turi parodyti Tamstos pavyzdys su > pinigų maišu? Jei pilietis gavęs paskolą ją išsigrynins, tai jo indėlis > (ir kartu banko įsipareigojimas) išnyks, o banko rezervas sumažės > paskolos suma. Jei pilietis tuoj pat išgrynintus pinigus vėl įneš į to > paties banko sąskaitą - rezervai atsistatys į buvusį lygį ir vėl atsiras > indėlis (banko įsipareigojimas klientui), t.y. niekas nepasikeis. Tai puiku, pagaliau, atrodo, pripažįsti, kad bankas neišduoda paskolų daugiau nei gauna indėlių, kitaip jo rezervai greitai išsibaigtų. > Kas bus jei bankas neturės pakankamai grynųjų paskolos išgryninimui? > CB už tam tikrą kainą aprūpins grynaisiais. Ir ta kaina bus perkelta > klientui - arba kokiu nors nemažu išgryninimo mokesčiu, arba didesniu > paskolos sumos apribojimu arba tiesiog didesnėmis palūkanomis. Lygiai > tas pats galioja ir indėlio pervedimui į kitą banką - paskolą išdavęs > bankas reikalingus rezervus pritrauks iš šalies, blogiausiu atveju iš to > paties CB. Tai aišku bankui kainuos ir kaina bus vėlgi perkelta klientui. > > CB vykdomas bankų aprūpinimas grynaisiais ir rezervais - tai mokėjimų > sistemos stabilumo ir CB monetarinės politikos palaikymo klausimas. Prie ko čia tie mokesčiai už operacijas? Taigi ir aš teigiau, kad sąskaita banke - tai ne seife gulintys pinigai, o banko įsipareigojimas tam tikromis sąlygomis grąžinti indėlį. Kitaip bankas negalėtų tų pinigų perskolinti, t.y. vykdyti pagrindinės savo veiklos - būti tarpininku tarp norinčių pinigus paskolinti (nors ne visi skolinantieji tai supranta, daug kas galvoja kad palūkanos už indėlį jiems mokamos labdaros tikslais) ir norinčių pinigų pasiskolinti. >> Ne populiaraus modelio, o tiesiog realybės. Juk nesugebi pateikti jokių >> argumentų prieš tą "neteisingą" modelį. Jeigu žmogus pats nenori ar >> nesugeba analizuoti, jam belieka kažkuo tikėti. Tuomet galima tikėti ir >> ne vadovėliais, o kokias nors caitgeistais. > > Na taip - kai cituoji oficialų FED veikalą apie bankų veiklą, Tamstos > atsakymas "manau, kad aš geriau žinau kaip viskas veikia". Panašu, kad > tikrai pereiname į religijos sferą, nes faktiškai visos Tamstos > vadovėlinės tiesos neatitinka realybės. > Mano atsakymas būna ne toks, aš tiesiog paaiškinu ką tos frazės reiškia. Rašiau kad ne geriau už FED žinau kaip viskas veikia, o kad, mano nuomone, suprantamiau paaiškinau, bent jau lietuviškai, kaip viskas veikia. Nes, kaip matosi ir iš dabartinio tavo posto, pagriebti ir pateikti atskiras FED frazes dar nereiškia suprasti kas ten sakoma.