> O kam jį reguliuoti? > Jeigu valiuta ilgą laiką eina tik į vieną, nuvertėjimo pusę lyginant su kitomis, jos pradeda niekas nebenorėti. O dėl visokių panikų jos vertė gali kristi labai smarkiai, ir kai CB negali tuomet sumažinti jos kiekio, katastrofa gali ištikti labai greitai. > Valiutos vertę sukuria ją leidžiančios valstybės > administracinis-represinis aparatas - mokesčių inspekcija ir co. > reikalaujantis su valstybe atsiskaityti būtent jos valiuta (pvz. JAV > doleriais, o ne Mongolijos tugrikais). > Briedas. Tokiais metodais valiutos vertę sukurti ir kažkurį laiką palaikyti gali tik kažkokios uždaros diktatūros viduje. Ir tai jei jos kiekį pastoviai didinsi, jos vertė greitai pasidarys mažesnė už deklaruojamą. Dolerio vertą ilgą laiką pasaulyje užtikrina ne JAV įstatymai ir represinis aparatas, o FED'o monetarinė politika. Jeigu užtektų vien administracinio-represinio aparato, Mugabė nebūtų turėjęs jokių problemų su Zimbabvės dolerio vertės užtikrinimu. > "Deficitinės" valstybės išlaidos (populiariai kalbant pinigų > "spausdinimas") didina tarpbankinės rinkos likvidumą ir numušinėja > palūkanų normą link 0. Valstybės skolos vertybinių popierių platinimas > tėra archaiškas būdas apatinei palūkanų normos ribai palaikyti. Kažką čia paistai. Vyriausybė skolinasi pinigus todėl, kad jai jų vis trūksta. CB gi palūkanų normą reguliuoja nepriklausomai, didindama ar mažindama savo leidžiamų pinigų kiekį rinkoje. Didinti jį gali įvairiais būdais, kai kuriose šalyse taip pat ir pirkdama savos vyriausybės obligacijas.