> Na mano manymu čia jau kiek per didelės filosofijos kylančios iš > įsivaizdavimo, kad valstybė iš tiesų kažką skolinasi. Būtent dėl to ir > pabrėžiau naudojamos terminologijos svarbą. > > Jei imtume skolinimąsį "buitiniu" supratimu, finansinių aktyvų > skaičius neturėtų keistis. T.y. kažkas (tarkim kiniečiai) turėjo > $1000, juos atidavė JAV valdžiai, mainais gavo $1000 vertės obligaciją > ir visi patenkinti. Kiniečių turtas $1000 buvo, $1000 liko, tik kita > forma. > Štai čia jau galima pradėti detalizuoti. Iš kur kinai gavo tuos $1000? Jie pateikė amerikiečiams prekes ir už tai gavo FED skolos lapelius - dolerius. Kad jie po to FED skolos lapelius iškeitė į JAV iždo skolos lapelius - obligacijas, kinų skolinimo esmės nekeičia - jie ir toliau turi kažkokius skolos lapelius už suteiktas prekes. Dolerius iškeitę į obligacijas, jie tik užbaigia dolerių emisijos ciklą, tik šįkart už dolerius gautos obligacijos nusėdo ne FED rezerve, o Kinijoje. Jeigu kinai už uždirbtus dolerius (jų neišleidę, nes kitaip nebūtų kaupimo) būtų nepirkę obligacijų, tas dolerių kiekis iš esmės iš rinkos būtų išnykęs kažkur Kinijoje, taigi ir JAV vyriausybė jais negalėtų finansuoti savo išlaidų, tektų jas mažinti arba trūkstamą sumą susirinkti mokesčiais (kitas variantas, kad FED padidintų dolerių kiekį rinkoje dar paskolindama jų vyriausybei, nupirkdama papildomą kiekį obligacijų). > Tuo tarpu darydama "deficitines" išlaidas valstybė sukuria naujus > finansinius aktyvus - pinigus rezervuose. Tai kad dalis tų rezervų yra > mainoma į kitą finansinių aktyvų formą - valstybės skolos vertybinius > popierius nekeičia paties aktyvų padidėjimo fakto. Pvz. kiniečiai > turėjo $1000, juos atidavė JAV valdžiai, mainais gavo $1000 vertės > obligaciją ir dar magaryčių $1000 grynais. Ir visi dar labiau > patenkinti :) > > Taigi kaip ir sakiau - galima teigti, kad JAV vyriausybė finansuoja > kiniečių polinkį taupyti $, bet ne tai, kad kiniečiai finansuoja JAV > išlaidas. Jau pasamprotavau aukščiau. Bet kadangi kinai pateikė amerikiečiams prekes ir mainais turi jų skolos lapelius, reiškia jie finansuoja amerikiečius. Ir kokios dar magaryčios $1000 grynais - čia kalbi apie procentus?. et jie juk daug mažesni. > Čia lazda muša antru galu - dalis amerikiečių darbo jėgos yra tiek > atsipalaidavusi, kad n metų sėdi apskritai be darbo :) Aišku iki > eurozonos šalių pasiekimų nedarbo srityje jiems toli. > Taip, bet kitą vertus tokiu būdu amerikietis nedirbdamas turi tai, ko dirbdamas neturi kinas. Aišku, visuomet laikoma gerai, kai žmogus uždirba ir kitiems skolina nei kad skolinasi ir vartoja, net ir ekonominiai rodikliai nusakantys pirmus skaičius (mažas nedarbas, didelis sukauptų aktyvų kiekis ir pan.) laikomi gerais, o nusakantys antrus skaičius (aukštas nedarbas, didelės skolos ir pan.) laikomi blogais. Vis tik jeigu skolos nesudeginamos arba tiktai kaupiamos (kas reiškia kad skolintojas negrąžinamai šelpia skolininką), visi tie skaičiai apsisuks kai skolos bus grąžinamos. Todėl visada ir teigiu, kad prekybos disbalansas ilguoju laikotarpiu visada sąlygotas vien šalių polinkio skolintis ar kaupti skolas, be skolų kaupimo (ir negrąžinamos vienų šalių paramos kitoms) tas balansas ilguoju laikotarpiu visada būtų nulinis. Todėl vyriausybių priemonės visokiems eksportams skatinti, netgi jo finansinis rėmimas - iš esmės bergždžias ir kvailas užsiėmimas. Tegu vyriausybė nesiskolina ir nepriima iš užsienio negrąžinamos paramos, ir jos prekybos balansas nebus neigiamas, nes šalis neturės papildomų pinigų, už kuriuos galėtų daugiau importuoti nei eksportuoja. Tegu vyriausybė kaupia kitų šalių skolas ir tokiu būdu neleidžia šalies gyventojams pasinaudoti visais uždirbtais pinigais, ir jos balansas taps teigiamas, nes dalis šalies uždirbtų pinigų nebus panaudoti importui, kadangi obligacijų, valiutos ar aukso pavidale gulės kažkuriose valdžios saugyklose. > O kas vyksta, kai komercinis bankas išduoda kreditą litais? Kaip > sprendžiamas jų padengimo eurais klausimas? Nesidomėjau tuo, bet visai > būtų įdomu sužinoti. > Nieko ypatinga nevyksta - tiesiog tuomet bankas su klientu apsikeičia įsipareigojimais - bankas išduoda klientui savo skolos lapelį (skaičiukas kliento sąskaitoje), skolininkas išduoda bankui savo skolos lapelį - pasirašo sutartį, pagal kurią įsipareigoja per tam tikrą laiką bankui grąžinti pinigus su procentais. Šiuo aktu bankas ir klientas iš esmės įvykdė savo pinigų emisiją. Kai tik klientas pasiima grynųjų ar perveda pinigus į kitą banką, komercinis bankas turi sumažinti savo turimų litų (rezervų) kiekį, tokia pačia suma sumažėja ir kliento sąskaitos dydis. Kad komercinių bankų išduoitų kreditų suma visada atitinkų jo turimų rezervų (litų) kiekį (plius privalomieji atidėjimai), prižiūri CB - komercinio banko balansas turi susivesti. O litų padengimų eurais klausimas komerciniams bankams nerūpi, nes tam jie neturi jokios įtakos - visi LB išleisti litai jau padengti jo rezerve esančiais eurais (daugumoje eurinėmis obligacijomis).