On 2013.06.18 16:58, RaR wrote: > Tai įdomu - o iš ko gi valdžia tas palūkanas moka? Juk iš tų pačių > surinktų mokesčių - vadinasi, atimdama iš to paties privataus > sektoriaus, taigi dalis iš privataus sektoriaus mokesčiais surinktų lėšų > atitenka kaip palūkanos privataus sektoriaus daliai, turinčiai > obligacijų. Taigi, šiuo būdu ne iš kažkur nukrito turtai privačiam > sektoriau, o įvyko perskirstymas iš vienų privataus sektoriaus atstovų > kitiems. > Kai valstybė skolinasi - surenka papildomų lėšų iš privataus sektoriaus > dalies, perkančios obligacijas, ir atiduoda kitai (o gal kartu ir tai > pačiai) privataus sektoriaus daliai, gaunančiai pensijas, pašalpas, > valstybės tarnybos atlyginimus, vykdančiai valstybės užsakymus ir pan. > Kai skola vis didėja, aprašytas perskirstymas didėja. Kai valstybė > mažina skolą, tai aprašytai privataus sektoriaus daliai, gaunančiai > lėšas, sumoka mažiau nei surenka mokesčiais, o likutį grąžina obligacijų > turėtojams. Kai valdžia kaupia rezervus - vyksta lygiai tas pats > procesas, tik likutis atitenka ne obligacijų turėtojams, o kaupiamas > rezerve. Kai valdžios rezervai tirpsta - vyksta pirmasis aprašytas > procesas, tik privataus sektoriaus dalis, gaunanti valstybės lėšas, jų > gauna daugiau nei surenkama mokesčių ne obligacijų pirkėjų sąskaita, o > rezervo tuštėjimo sąskaita. Pradėkim nuo pradžių. Supaprastinam ekonomiką iki vyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus. Privačiame sektoriuje sukuriami finansiniai aktyvai sukuria ir tokius pačius įsipareigojimus. Pvz. gavau banko paskolą - likau skolingas bankui. Padėjau indėlį į banką - bankas skolingas man. Tai "horizontalūs" ryšiai, kurie balansuojasi į 0. Tarp vyriausybinio ir privataus sektoriaus egzistuoja vertikalūs ryšiai. Vyriausybinio sektoriaus išlaidos didina aktyvus privačiame sektoriuje, o įsipareigojimai lieka valstybei. Vyriausybinio sektoriaus pajamos atitinkamai mažina aktyvus privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad valstybė norėdama "pasiskolinti" iš privataus sektoriaus visų pirma turi duoti privačiam sektoriui tai, ką galėtų "skolintis", .t.y. pinigų. T.y. valstybė pirma išleidžia, paskui "skolinasi". Iš ko valdžia moka palūkanas? Valstybės išlaidos per "spending multiplier" stimuliuoja ekonomiką ir didina valstybės pajamas. Vat štai jums ir prašom - pinigai palūkanoms mokėti, nieko tiesiogiai neapiplėšiant. > Reikia įsisąmoninti kad valdžia pati jokio turto nesukuria, taigi ir > negali jo visumoje duoti daugiau nei paima, ji tik perskirsto turtą. Valdžia kaipo tokia (na tarkim Grybauskaitė) turto gal ir nesukuria, bet jos samdomi žmonės sukuria. Pvz. nutiesia kelius, pastato tiltus ir t.t. Dėl davimo daugiau nei paėmimo - jau rašiau pačioje pradžioje. Dabar jau net ir tokia organizacija kaip TVF pripažįsta, kad valstybės išlaidų daugiklis yra gerokai daugiau nei 1 (berods dabar skaičiuoja 1,7), nors dar nesenai įrodinėjo, kad jis tėra 0,5 ar pan. > Čia aš tik pratęsiu tavo logiką - jeigu pirkdamas obligacijas, anot > tavęs, privatus sektorius turtėja, vadinasi parduodamas - biednėja? > Jeigu mažini valstybės skolą, proficitinis biudžetas yra būtinas. Jis > netgi iš esmės būtinas vien palaikyti esamą skolų lygį, ypač kai jis > didelis, nes reikia mokėti procentus. Tiesa, oficialiai palūkanų > mokėjimas priskiriamas skolos aptarnavimo išlaidoms, bet esmės tai > nekeičia. Neturėdamas proficitinio biudžeto skolą mažinti gali tik > vieninteliu atveju - atsisakant savo įsipareigojimų, t.y. bankrutuojant. Vėlgi grįžkime prie to, kad valstybės skola (sava valiuta) yra nevalstybinio sektoriaus santaupos. Kodėl Tamsta mano, kad valstybė privalo reguliariai nusavinti žmonių lėšas? Kuo tai geriau už infliaciją ar pan.? > Tai reiškia ir JAV, turėdamos FED'ą, galinti prispausdinti dolerių ir > nupirkti neribotą kiekį valdžios skolos, kažkodėl vis tiek vykdo tą > kvailą politiką? Čia gal nedidelis nesusikalbėjimas gavosi - aš skolinimąsį užsienyje supratau kaip skolinimąsį užsienio valiuta. JAV "užsienyje skolinasi" tik dolerius. Ir palūkanas moka doleriais. Užsieniečiai norėdami gauti didžiausią naudą iš savo sutaupytų dolerių juos turės išleisti ne kur kitur, o JAV, o tai reiškia didesnę paklausą JAV produkcijai ir paslaugoms, daugiau darbo vietų JAV ir t.t. ir pan. Mes apie tai jau kalbėjome ir rodos sutarėme, kad amerikonams tai win-win situacija. > Aš teigiu, kad valdžia nieko nesukuria, ji tik perskirsto kažkieno > uždirbtą turtą. Viską, ką ji gali padaryti - iš vienų paimti ir kitiems > duoti daugiau (socialdemokratija) arba mažiau, tą ėmimą - davimą > paskirstyti laike (dešimt ar net keliasdešimt metų didina skolą, kol > pasiskolinti darosi sunku, ir atidavinėti tas skolas jau turi kita > karta), arba vykdo antrą variantą ir po to dalį laisvanoriškų lėšų > davėjų apgauna, jiems pasiskolintų lėšų negrąžindama (bankrotas). Nebesikartosiu. > Kaip matome, tarp šalių turinčių savo valiutą, tik Japonija išsišokusi, > toliau gi gražiai rikiuojasi eurozonos narės, daugumai kurių turint savo > valiutą niekas nebūtų ryžęsis tiek priskolinti. O jeigu pasigilintume į statistiką tai pamatytume, kad iki 2008 metų daugumos dabartinių pastoviai linksniuojamų lūzerių skolos/BVP santykis ne tik, kad smarkiai neaugo (net ir tos pačios Graikijos rodiklis svyravo ~100%), o kai kurių (pvz. Ispanijos, Airijos) ir smarkiai mažėjo. T.y. nematome reiškinio, kad "kažkas ryžosi priskolinti eurų lūzeriams vien dėl to, kad jie turi eurą"). O skolos su BVP santykio šuolis po 2008ų metų - BVP kolapso rezultatas. > Vėl tu varai tas demagogijas apie nominalus. Juk parašiau - susirinkti > gali ir infliacijos mokesčiu. Popierėlių valdžia gali prileisti kiek > nori, bet jie darbo jėgos ir prekių nesikuria, jie gali būti tik > priemonė visa tai paimti iš gyventojų. Tikrai taip. Ir ekonomikai žymiai naudingiau, kai privataus sektoriaus nuosmukio metu valstybė didina savo išlaidas, kad gyventojai toliau dirbtų ir sukurtų vienokį ar kitokį produktą, o ne tapę bedarbiais sėdėtų krapštydami nosį ir dar gautu pašalpas už nieką. Nors pašalpų davimas už nieką yra geriau nei nieko nedavimas. > Logika tame, kad prispausdinta bus tiek, kad valiuta vis dar išlaikytų > savo vertę, taigi ir skolintis galima ne be saiko. Tokia ta realybė. > Istorijoje apsčiai pavyzdžių kas atsitinka kai skolinantis arba kartu ir > spausdinant pinigus prarandamas saikas. Belieka nuspręsti, kiek yra tas "be saiko" :) Japonijos atvejis saikingas ar jau be saiko? :D > Kai vietinei rinkai duodi daugiau pinigų nei iš jos surenki, > neišvengiamai perteklius iškeliaus į užsienius. Ir nereikia kelių firmos > savininko su maldyvais ir mersedesais, pakanka ir valstybės tarnautojo > su kukliu automobiliu, aifonu ar nauju laptopu, pakanka net ir > pensininkės močiutės, smarkiau atsisukusios dujų kranelį. Dalis pinigų neišvengiamai iškeliaus į užsienius, nebent aptversi šalį spygliuotą viela :) Bet dalis vis tiek cirkuliuos vietinėje rinkoje ją stimuliuodami (o daugiau pinigų rinkoje pasireiškia ne tik per infliaciją, kaip moko vainienės, bet taip pat ir mažesniu nedarbu, didesnėmis investicijomis į kapitalą ir t.t. ir pan.). > Gali. Likutį gali taupyti. Gali ką nors šelpti. Jei išleidi mažiau nei uždirbi, kažkas kitas uždirba mažiau. Jei visi taupo - visi uždirba mažiau, uždirba mažiau - išleidžia dar mažiau. Mažėja paklausa, didėja nedarbas, ekonomika patiria recesiją. > Kaip tai neriboja? Pavyzdys: CB yra išleidęs į rinką 100 litų. Kiek > bankinė sistema maksimaliai gali išduoti paskolų kai privalomieji > atidėjimai yra 3% ir kiek kai 1%? Kiek? Nežinau. Galima nebent manyti, kad esant 3% privalomų atidėjimų normai paskolos bus šiek tiek brangesnės, nei prie %1.