On 2013.07.03 12:16, RaR wrote: > Lygiai tas pats su valstybe, mokesčių rinkimu ir skolinimusi. Ir truputi > su matematika pas tave netvarkoje. Jei JAV valdžia > surenka $90 mokesčių, o išleidžia $100 ($10 deficitinių išlaidų), tai > privatus sektorius ne tik gauna $100 (+$10) ir dar $10 vertės valstybės > skolos "popierių", bet ir atiduoda valstybei tuos +$10, už kuriuos jis > pirko obligacijas. Taigi, valstybė iš privataus sektoriaus paėmė $100 ir > atidavė jam už prekes ir paslaugas tuos pačius $100, kitaip ir negali > būti. Tik iš to 100-o $10 ji neatėmė, o pasiskolino, todėl privatus > sektorius gavo valstybės skolos lapelių už $10. Ir tie skolos lapeliai - > ne doleriai, jie virs doleriais tik tada, kai valstybė surinks mokesčių > $10 daugiau nei išleis už paslaugas ir prekes - tie $10 ir bus skirti > išpirkti obligacijas. Tipiška vainieniška mastymo klaida. JAV vyriausybės deficitines išlaidas iš esmės (nors ir netiesiogiai) finansuoja FED'as (o ne Petras su Jonu, ar koks dėdulė Liao iš Šanchajaus). Vyriausybei darant deficitines išlaidas didėja ir dolerių kiekis ir valstybės obligacijų kiekis. Taigi, jei surenkama $90 mokesčių ir išleidžiama $100, privatus sektorius vietoje $90 gauna $100 + $10 vertės obligacijų (už tai parduodamas valdžiai $100 vertės prekių ir paslaugų). Tokios yra operacinės realijos. > Vienintelis atvejis, kai pinigų rinkoje daugėja - kai FED kažką perka > rinkoje, ir nebūtinai JAV valdžios obligacijas, nors jų > pirkimas/pardavimas ir yra jo pagrindinis instrumentas keičiant pinigų > kiekį rinkoje. Žr. aukščiau. > Kai yra pinigai, niekas natūra neatsiskaitinėja, net ūkininkų turgelyje. > Valstybė mokesčius renka pinigais, o už juos jau ir nusiperka tas visas > gėrybes. Atrodo, elementaru, keista kad reikia ir tai aiškinti. Būtent, kad nusiperka. O ne atima kaip reketininkas :) > Kažkaip faktai rodo į didžiules skolas, o ne į rezervus. Viskas vyko > atvirkščiai - valdžia bandė išlaikyti gyvenimo lygį pumpuodama skolintus > pinigus į privatų sektorių, Airijos atveju - pagrinde į bankus, kol > vieną dieną ši schema griuvo - dėl didžiulės šalies skolos rinkose > skolintis tapo problematiška. Šaltinis gal ir ne moksliškas (nes tingiu knistis eurostate), bet vis tiek pateiksiu. Ispanijos biudžeto balansas: http://www.tradingeconomics.com/spain/government-budget Airijos biudžeto balansas: http://www.tradingeconomics.com/ireland/government-budget Faktas paprastas - valdžia iki krizės ne tik kad "nepumpavo skolintų pinigų į privatų sektorių", bet jį skurdino surinkdama daugiau mokesčių, nei darė išlaidų. > Kinijos rezervą sukaupė ne vyriausybė, o jos CB. Iki šiol Kinija vykdė > juanio kurso numušinėjimo dolerio atžvilgiu politiką siekdama mažesnio > vartojimo ir didesnės gamybos, t.y. teigiamo prekybos balanso. Kinijos > CB "susiurbdavo" iš vietinės rinkos uždirbtus dolerius, juos supirkdamas > už juanius. Taigi, didelė dalis Kinijos žmonių uždirbto produkto > atitekdavo ne jiems, o nusėsdavo Kinijos CB, o galiausiai atitekdavo JAV > ir kt., nes Kinijos CB iš kinų už juanius nupirktus dolerius atiduodavo > JAV valdžiai už jų skolos lapelius. Taigi, kaip nesuksi, tas rezervas > vis tiek sukauptas Kinijos žmonių sąskaita, kaip jie finansuoja JAV > biudžetą jau ne kartą aptarėme. Nieko sukti ir nereikia. Nei Kinijos vyriausybė, nei CB, nei verslas nekuria US$, todėl iš principo negali finansuoti JAV biudžeto. > Taip pat jau aptarėme, kad iki begalybės skolos kaupti ar jos nurašyti > nenaudinga - tuomet išeis taip, kad tu kažką negrąžinamai parėmei (šiuo > atveju pagrinde - kinai amerikiečius). Taigi, ekspertai prognozuoja, kad > jau kelių artimiausių metų bėgyje Kinijos rezervas pradės mažėti - ar > per juanio kurso kilimą, ar dalis rezervo bus perduota vyriausybei ir > per jos didesnes išlaidas. Tuo pačiu ir apsivers Kinijos prekybos > balansas - jis taps deficitinis, kinai pradės gyventi geriau, pakils jų > darbo jėgos kaina, gamyboje pradės orientuotis į brangesnius, aukštesnės > pridėtinės vertės produktus. Žodžiu, įvyks tai, kas įvyko Japonijoje > apie 1980-us metus - ten irgi iki tol jų CB kaupė rezervą ir taip > numušinėjo jenos kursą, japonai suvartodavo mažiau nei sukurdavo, jų > produktai buvo pigūs. Po to viskas apsivertė. Aš irgi beveik neabejoju, kad kiniečiai artimesnėj ar tolimesnėj ateity pradės vis daugiau pirkti iš JAV. Naudos iš to gaus ir kiniečiai ir JAV. > Tai, ką parašiau, ir yra objektyvus kriterijai - CB reikia žiūrėti į > savo valiutos kursą, vyriausybei - į savo kredito reitingus, galiausiai > į juos atspindinčias palūkanas, už kurias gali pasiskolinti. Agentūros nustatinėjančios kredito reitingus ne kartą mažino tokių šalių kaip JAV ar Japonija kredito reitingus. "Skolinimasis" joms pabrango? Ne, atpigo, nes palūkanas nustato tų šalių CB, o ne rinka. > O tai su visais tais keinsiizmais nesikankina ir nenusibaudžia? > Ekonomikos ciklų kol kas jokia politika negali įveikti, o didesnių > nesiseka net sušvelninti. Jau buvo eksperimentų tuos ciklus įveikti iš > esmės - centriniu ekonomikos planavimu. Žinome, kuo tie eksperimentai > baigėsi. Kinijai kol kas neblogai sekasi. Aišku Kinija išskirtinis atvejis, nes jos makroekonominė mintis po II-ojo pasaulinio karo plėtojosi gana izoliuotai nuo "civilizuoto" pasaulio. > Tavo scenarijuje problemos kilo dėl patalogiško žmonių poreikio taupyti. Tiesa sakant ne dėl žmonių, o vyriausybių ;) > Taigi, nustojus taupyti problemos ir išsispręs, o didėjant galimybėms > parduoti, didėja poreikis gaminti, dirbti, o tuo pačiu ir galimybės > užsidirbti. Ir pati istorija rodo, kad po recesijos būna ekonominis > pakilimas, Tikrai taip. Lieka klausimas - ar reikia laukti "natūralaus dugno", kuris gali pasireikšti visiška ekonomine ir politine suirute ar pan. ir atsiliepti kelioms ateities kartoms. > O prie ko čia Somalis - dėl to, kad 15 metų praktiškai nebuvo CB ir > atsiskaitinėjo doleriais? Šalių, kurios atsiskaitinėja doleriais arba > eurais yra ir daugiau, gali pažiūrėti ir kaip jos gyvena. Palyginimui > gali paimti nelabai seniai atsiskyrusias Serbiją ir Juodkalniją. Serbija > turi savo dinarą, Juodkalnija naudojasi euru. Nei viena padarė kažkokį > ekonominį stebuklą, nei kita patyrė didelį nuosmukį - šiuo metu > Juodkalnijos BVP vienam gyventojui kiek didesnis nei Serbijoje, jos > ekonomika kilo iki 10% prieš krizę, krizės pradžioje keliais procentais > susitraukė. Aš dabar galvoju, ar čia Tamsta rimtai manote, kad kažkokios pasaulio šiknos šalys kaip Somalis ar Juodkalnija yra vos ne teiktinas pavyzdys, kaip turi tvarkytis valstybės? > Tai, ką čia pateiki, jau labai plačiai diskutavome - jeigu paskolos > gavėjas gautus pinigus laiko kaip indėlį banke, tai tas indėlis, aišku, > vėl gali būti paskolintas. Čia man belieka pakartoti citatą: "Of course, they (banks) do not really pay out loans from the money they receive as deposits. <...> What they do when they make loans is to accept promissory notes in exchange for credits to the borrowers' transaction accounts." Ir pasiūlyti skaityti, skaityti, skaityti ... :)