>> Jeigu valstybei pardavus obligacijas ar surinkus mokesčius pinigai >> tiesiog išnyktų, tai daryti nebūtų jokios prasmės. >> Tai pinigų kiekį keičia ne pats vyriausybės vykdomas obligacijų >> pardavimas ir supirkimas, o FED vykdomas bet kokių aktyvų >> pirkimas/pardavimas. Vyriausybės obligacijos yra tik pagrindiniai >> aktyvai, kuriais prekiauja FED. Dar FED pinigų kiekį didina-mažina >> prekiaudamas kitais vertybiniais popieriais, užsienio valiuta, >> tauriaisiais metalais, tiesiogiai skolindamas komerciniams bankams. O >> kai vyriausybė parduoda/išperka obligacijas bet kam kitam išskyrus FED, >> pinigų kiekis rinkoje nesikeičia, keičiasi tik jų savininkai. > > Čia didelių filosofijų nereikia - mokesčių pavidalu surinkti pinigai > išimami iš rinkos, valstybei (kaip dabar madinga sakyti) > "išlaidaujant" - patenka į rinką. > Tokias kriterijais remiantis mano padėti banke ir neperskolinti bei netgi piniginėje esantys pinigai yra išimti iš rinkos. Iš tikrųjų, tai rinkoje yra visi CB išleisti pinigai, nesvarbu kieno sąskaitose, piniginėse ar kojinėse jie guli. Pinigų nebėra, kei jų nebėra niekieno sąskaitose, piniginėse ar kojinėse. >> Per visą ilgą diskusiją niekaip negali suvokti kad JAV valstybės iždas >> (dabartinis vadovas Jack Lew) ir FED (Bernankė) yra atskiros >> institucijos, turinčios skirtingas funkcijas. Iždo departamentas yra >> vyriausybės institucija vykdanti fiskalinę politiką, atsakinga už jos >> finansų tvarkymą, renka federalinius mokesčius, pinigų gamyboje >> dalyvauja tiek, kad spausdina popierinius pinigus ir kala monetas. FED >> yra nepriklausanti vyriausybei institucija, vykdanti monetarinę >> politiką. > > Bet skirtingai negu bando įteigti Tamsta, tai nėra Marsas ir Venera, > dvi skirtingos planetos. FED'o "mandatas" sako: > "The Board of Governors of the Federal Reserve System and the Federal > Open Market Committee shall maintain long run growth of the monetary > and credit aggregates commensurate with the economy's long run > potential to increase production, so as to promote effectively the > goals of maximum employment, stable prices and moderate long-term > interest rates." > > Siekdamas šių tikslų FEDas glaudžiai bendradarbiauja su kitomis > valstybės institucijomis. > Tai nėra Marsas ir Venera, bet tai dvi skirtingos institucijos, turinčios skirtingas, tik kai kuriose vietose (komercinių bankų priežiūra ir pan.) persidengiančias funkcijas. Šioje diskusijoje ir bandau paaiškinti kas už ką atsakingas ir kokias galias kiekviena institucija turi. Kai suplaki viską į vieną, kai kurie realiai vykstantys veiksmai atrodo nebelogiški, neturintys prasmės. >> Kažkokios tuščios ir kvailos frazės. Zimbabvėje ar Veimaro Vokietijoje >> infliacija kilo dėl to, kad buvo viršijami realūs ekonomikos pajėgumai, >> o ne spausdinami pinigai? >> Ant kiek reikia būti bukai fanatiškai >> užsispyrusiu, kad teigti, jog pasiūla visiškai neįtakoja prekės kainos >> (šiuo atveju pinigų). Juk visi vadovėliai ir kasdienybė teigia >> priešingai. > > Frazės nei tuščios, nei kvailos. Pernelyg ribojanti fiskalinė ir > monetarinė politika yra viena iš priežasčių dėl kurių daugelio šalių > ekonomikos (tame tarpe ir LT) nepilnai išnaudoja savo potencialą. > Čia teigei, kad pinigų spausdinimas nesukelia infliacijos - tam visų pirma ir prieštarauju, kiti subtilumai - jau diskusijų objektas. >> Tai jau nebeteigi, kad kinas nupirkęs JAV vyriausybės obligacijų už 100 >> dolerių iš karto praturtėjo šimtu doleriu? >> Ir jau nebeteigi kad >> vyriausybė skolinasi tam, kad reguliuotų kažkokį rezervų prieinamumą >> rinkoje, o ne dėl to, kad gautų realią naudą (prekes ir paslaugas). > > Teigiau ir teigiu, kad deficitinės vyriausybės išlaidos daromos tam, > kad būtų gaunama reali nauda, o obligacijos leidžiamos būtent palūkanų > normai tarpbankinėje rinkoje reguliuoti, o ne tam, kad kažką > "skolintųsi". Apskritai bandau vengti to termino ir stengiuosi jį > rašyti tik kabutėse, bet gal kitą sykį ir prasprūsta. > Na, jeigu teigi, kad visos JAV valdžios išlaidos padengiamos pinigų spausdinimu, jis sukuria realią vertę, o mokesčių rinkimas (su skolinimusi kai jų trūksta išlaidoms padengti) tik kažkoks nepopuliarus žaidimas, visiškai neturintis tikslo finansuoti išlaidas, tai gali teigti ir toliau. Nematau prasmės toliau kažką aiškinti ir ginčytis dėl visiškai akivaizdžių man dalykų. > >> Čia sumalei šiek tiek. Bankas negali išduoti Petrui didesnės paskolos >> nei Jonas padėjo pinigų (pvz. $100), jis gali išduoti tik indėlį minus >> privalomieji atidėjimai (pvz. $97). Jeigu išduotą paskolą ($97) Petras >> laiko kaip indėlį tame pačiame banke, vadinasi bankas gavo naują $97 >> indėlį, kurio 97% gali perskolinti. Ir FED visada prižiūri, kad banko >> išduotų paskolų nebūtų daugiau nei indėliai minus privalomieji >> atidėjimai. > > Bankai neskolina pinigų iš rezervo sąskaitų klientams. Bankai > apskritai ne "skolina", o "suteikia paskolą". Dėl paties paskolos > klientui suteikimo banko rezervai nesumažėja. > Nesąmonė, skolina. Kai tik klientas pasiima paskolą, banko rezervai iš karto sumažėja. Kitu atveju arba bankas paskolos neišdavė, arba klientas padėjo į banką indėlį, lygų išduotai jam paskolai. > >> Jeigu Jonas nusprendžia atsiimti pinigus >> grynais (imant, kad tai viskas, ką turi bankas), jam dažniausiai ir kils >> problemų, "run on bank", t.y. masinis indėlių atsiėmimas paprastai >> visada yra problema net šiaip jau likvidžiam komerciniam bankui. Esmė >> ta, kurią aprašiau - tie Jono $100 neprivalo gulėti rezerve, privalo >> gulėti tik, pvz. $3, nes Petras pinigus skolinasi ne tam kad mokėtų >> didesnes palūkanas bankui nei iš jo gauna už indėlį, o greičiausiai bent >> dalį pinigų išsigrynins ar perves į kitą banką. Net jeigu Petras visą >> savo paskolą padėjo į sąskaitą tame pačiame banke, jis su savo $97 >> dolerių indėliu tampa lygiai toks pats indėlininkas kaip ir Jonas su >> savo $100. Ir jeigu jie abu panorės atsiimti savo indėlius, kurių suma >> $197, bankas turės tik $100. Tuomet bankui prisieis skubiai skolintis. > > Blogiausiu atveju - padės CB. > >> Taigi, kai iš banko imi paskolą, jis tau duoda pinigus, kuriuos tikrai >> turi, > > Kaip ir minėjau - bankas suteikdamas paskolą pinigų kuriuos tikrai > turi tau neduoda. > > Taigi, kad duoda, jau viską išsamiai aptariau aukščiau, nematau reikalo kartotis. Visa tavo bėda kaip ir CB bei vyriausybės atveju, kad vėl viską sumali į vieną vietą, šįkart indėlius su išduotomis paskolomis. Jeigu žmogus gavo iš banko paskolą, tai jo indėliai tame banke nebeskaičiuojami?