On 2013.05.29 14:15, RaR wrote: > Išduodamas kreditą bankas paima iš skolininko pasižadėjimą grąžinti > pinigus, taigi, iš esmės savo (indėlio sąskaita) arba CB (grynieji, > pervedimas į kitą banką) pinigus keičia į skolininko skolos lapelį > (skolininko pinigus). Dėl to, kad skolininko pinigai daug mažiau > likvidūs ir patikimi, kaip kompensaciją šis moka bankui palūkanas. > Darydama deficitines išlaidas vyriausybė savo skolos lapelius > (vyriausybės pinigus) keičia į dolerius (FED skolos lapelius, taigi jo > pinigus). Kadangi vyriausybės obligacijos kiek mažiau likvidžios ir bent > teoriškai kiek mažiau patikimos (kongresas teoriškai gali neleisti kelti > šalies skolos lubų-> vyriausybė tampa bent iš dalies nemoki->bent dalis > obligacijų turėtojų patiria nuostolius ar nepatogumus), vyriausybė > iškeitusiems FED dolerius į jos obligacijas moka nedideles palūkanas. > Šiuo atveju visiškai tinka sakyti kad Kinija skolina, taigi ir > finansuoja. Juk pats pripažįsti, kad kinams kaupiant JAV skolą, > amerikiečiai naudojasi jų darbo vaisiais, daugiau gauna iš jų prekių nei > ima, o norėdami atsiimti skolą, kinai turėtų parduoti turimas > obligacijas ir už gautus dolerius pirkti prekes. Taigi, kinai kaupdami > JAV skolą, dėl savo tokiu būdu esamo teigiamo prekybos balanso, skolina > JAV įvairias prekes, Na mano manymu čia jau kiek per didelės filosofijos kylančios iš įsivaizdavimo, kad valstybė iš tiesų kažką skolinasi. Būtent dėl to ir pabrėžiau naudojamos terminologijos svarbą. Jei imtume skolinimąsį "buitiniu" supratimu, finansinių aktyvų skaičius neturėtų keistis. T.y. kažkas (tarkim kiniečiai) turėjo $1000, juos atidavė JAV valdžiai, mainais gavo $1000 vertės obligaciją ir visi patenkinti. Kiniečių turtas $1000 buvo, $1000 liko, tik kita forma. Tuo tarpu darydama "deficitines" išlaidas valstybė sukuria naujus finansinius aktyvus - pinigus rezervuose. Tai kad dalis tų rezervų yra mainoma į kitą finansinių aktyvų formą - valstybės skolos vertybinius popierius nekeičia paties aktyvų padidėjimo fakto. Pvz. kiniečiai turėjo $1000, juos atidavė JAV valdžiai, mainais gavo $1000 vertės obligaciją ir dar magaryčių $1000 grynais. Ir visi dar labiau patenkinti :) Taigi kaip ir sakiau - galima teigti, kad JAV vyriausybė finansuoja kiniečių polinkį taupyti $, bet ne tai, kad kiniečiai finansuoja JAV išlaidas. > o dalis amerikiečių darbo jėgos atsipalaiduoja nuo > buitinių šūdniekių gamybos ir gali atsidėti naujų lėktuvų, raketinių > sistemų ir pan. kūrimui ir gamybai. Čia lazda muša antru galu - dalis amerikiečių darbo jėgos yra tiek atsipalaidavusi, kad n metų sėdi apskritai be darbo :) Aišku iki eurozonos šalių pasiekimų nedarbo srityje jiems toli. > Esant dabartinei sistemai Lietuvoje palūkanų normos niekada nebus > mažesnės litais nei eurais, jos gali tik priartėti prie euro lygio. > Litas iš esmės negali būti mažiau rizikingas nei euras, kurio rezervu > jis paremtas. Čia LB iš esmės nieko nereguliuoja, jis gali keisti tik > privalomųjų atidėjimų procentą. Nematau kad LB suinteresuotas mūsų > aukštesnėmis palūkanų normomis, tiesiog jis šito nelabai gali > kontroliuoti. LB pastoviai nustato didesnį atidėjimų procentą > komerciniams bankams nei ECB ne norėdamas užkelti litų palūkanas, o > baimindamasis dėl bankų sistemos stabilumo - reikalui esant jis negalės > gelbėti komercinių bankų prispausdindamas pinigų - teks vyriausybei > krapštyti, kas ir buvo daroma visais atvejais. Esant dabartinei sistemai > kažkokių pastangų lito/euro kurso išlaikyti visiškai nereikia - užtenka > vien to, kad būtų pakankamas rezervas. LB veikia kaip fiksuoto kurso > valiutos keitykla. Atnešęs eurą visada iš LB gausi litą - jei neturės, > išspausdins. Atnešęs litą iš LB visada gausi eurą, nes už kiekvieną > rinkoje cirkuliuojantį litą į rezervą yra padėtas euras (santykiu 1:3,45). O kas vyksta, kai komercinis bankas išduoda kreditą litais? Kaip sprendžiamas jų padengimo eurais klausimas? Nesidomėjau tuo, bet visai būtų įdomu sužinoti.