On 2013.05.21 10:15, RaR wrote:

> Tai valdininkas, skirstantis milijonus, ir teisėjas irgi yra iš to
> paties valstybinio sektoriaus, bet va teisėjas kartais nuteisia
> valdininką, savęs, tikriausiai, nenuteistų. Tai vadinama valdžių
> pasidalijimo principu - paprastai kuo geriau vieno tipo valdžia atskirta
> nuo kitos, tuo geriau jos atlieka savo funkcijas.
  > Toks įspūdis, kad tu ne tik apie pinigus nieko neišmanai, bet ir
> apskritai sunkiai įsivaizduoji kaip veikia normalios valstybės valdžios
> sistemos, kaip užtikrinamas valdžių pasidalijimas. Ką nors girdėjai apie
> atstatydintus ar nuteistus aukštus valdžios pareigūnus, apie apkaltas,
> net aukščiausių valstybės vadovų?
> Vyriausybė ne tik kad neturi pinigų leidimo monopolio, bet ir apskritai
> neturi teisės leisti pinigus. Pvz. JAV FED-o vadovą skiria prezidentas
> senato pritarimu, o FOMC narius, pagrinde atsakingus už monetarinę
> politiką, skiria kongresas 14 metų terminui, bet ne visus iš karto, o
> "laipteliais" - kad viena dauguma per kadenciją negalėtų susistatyti
> savo norimos daugumos.

O ką visas šitas bla bla bla turi bendro su ekonomika?

> Vykdydamas monetarinę politiką FED netgi neperka
> vyriausybės obligacijų iš jos tiesiogiai, o daro tai atviroje rinkoje.
> Iki pietinių eurozonos šalių krizės ECB iš viso neturėjo teisės
> supirkinėti šalių-eurozonos narių vyriausybių obligacijų. Jeigu nori
> sužinoti kas atsitinka su pinigais, kurių spausdinimu vyriausybės apmoka
> savo sąskaitas, tai pasidomėk Veimaro Vokietijos, kelių metų senumo
> Zimbabvės ir panašiais atvejais.

Na pasidomėjau. Vokietijos centrinis bankas leidęs markes apskritai buvo 
privatus. Tai kaip čia "valdžių atskyrimo principas" nepadėjo 
apsisaugoti nuo infliacijos? Gal todėl, kad tai tik jau minėtas opiumas 
liaudžiai? O infliacija kilo dėl ekonomikos griūties, o ne dėl to, kad 
kažkas (vyriausybė ar CB) "spausdino pinigus"?

> Dėl skolinimosi - vėl tas pačias nesąmones kartoji, net nėra ką
> bepridurti. Tavo nuomone, Kubilius pinigus už 10 proc. skolinosi
> kažkokiai pinigų kainai tarpbankinėje rinkoje sureguliuoti, o ne
> didžiulei biudžeto skylei užlopyti?

Mes apie JAV ir Japoniją ar apie Kubilių? Kubilius skolinosi eurus ir 
dolerius tam, kad išmokėtų pensijas litais nes LT veikia valiutų 
valdyba. T.y. litas yra konvertuojama valiuta, o doleris ar jena yra 
nekonvertuojamos valiutos.

> Dėl to "sutaupymo", tai tavo žiniai
> centriniai bankai didelių kiekių grynųjų pinigų nelaiko - jie iškeisti į
> atitinkamų šalių obligacijas, už jas juk procentai mokami. Be to tokių
> šalių kaip JAV ir ypač Japonija didelę skolos dalį laiko jų centriniai
> bankai, o už jas vyriausybių gauti pinigai seniai išleisti.

Trečią kartą nebekartosiu, kas tai yra "valstybės skola", kalbant apie 
jav ir japonijas.

> Tik tas M1 ir yra tikrieji pinigai - doleriai, eurai, jenos. Visa kita -
> indėliai komerciniuose bankuose ir pan. - tai išvestinės, įvertintos
> tikraisiais pinigais. Be to centriniai bankai turi priemonių riboti ir
> tuos kitus M - keisdami privalomųjų atidėjimų procentą jie gali
> reguliuoti vadinamojo "pinigų multiplikavimo", o tiksliau pasakius -
> indėlių multiplikavimo lubas.

O kaip gyvena šalys, kuriose privalomi atidėjimai yra 0% ?

> Aišku, CB gali palengvinti pinigų
> prieinamumą, bet priversti rinką juos skolintis/skolinti ir sukti
> negali. Monetarinė politika dažnai lyginama su virvele - patraukti ją
> (sumažinti pinigų kiekį rinkoje) CB gali be didelių problemų, o va
> pastumti jos negali, gali tik leisti ją traukti - jeigu rinkoje apsukos
> mažos, nepriversi jos skolintis ir nustatęs palūkanas, artimas nuliui.

CB tos virvelės negali nei pastumti nei patraukti.