On 2013.05.27 21:08, RaR wrote:

> Tai skolai vis augant karts nuo karto kyla ir logiški skolintojų
> pasvarstymai kokia jiems nauda iš tokio taupymo. Pvz. jei kokia Kinija
> norėtų iš karto pasinaudoti didele sukauptos JAV skolos dalimi, ji to
> padaryti tiesiog negalėtų. Kol kas gi kinai savo darbu iš dalies dotuoja
> JAV gerbūvį. Jiems kol kas geriau jaustis turtingiems, o amerikonams
> geriau sočiau gyventi.

Tikrai taip. Jei JAV - Kinijos santykius laikysime (kaip madinga 
vadinti) prekybos karu, t.y. JAV tą karą laimi į vienus vartus.
Dabar JAV eksploatuoja jiems savo noru parsiduodančius kiniečius.
Kai kiniečiai sugalvos, kad jau reikia pradėti išleisti sukauptus 
dolerius - saugiausias ir naudingiausias būdas tą padaryti bus pirkti 
prekes ir paslaugas iš amerikiečių. O tai amerikiečiams reiškia mažesnį 
nedarbą, didesnį BVP ir (jei tai kažkam rimtai rūpi) "geresnį" biudžeto 
balansą ir mažėjančią valstybės skolą.

> Kinai taupo JAV obligacijas, o amerikonai už jas
> gautus dolerius investuoja į lėktuvnešius.

Bandote pasakyti, kad kiniečiai finansuoja JAV armiją ir laivyną? :)

> Šiaip jau dėl hiperinfliacijos diskutuoti nėra ko, ją visada sukelia
> besaikis pinigų spausdinimas. O kad hiperinfliacija žlugdo ekonomiką,
> dėl to, atrodo, jau sutarėme. Šiuo atveju apie kitus ekonomikos griovimo
> būdus, kurių, be abejo, buvo, galima ir nesigilinti.

Tai kaip tik reiktų pasigilinti. Nes kiek teko paviršutiniškai 
susipažinti yra 2 pagrindinės versijos:
1. Šimpanzė papuolęs į valdžią savo malonumui paleido "pinigų 
spausdinimo mašinas" -> hiperinfliacija -> krachas.
2. Šimpanzė papuolęs į valdžią nutarė, kad reikia atimti žemes iš 
baltųjų plantatorių-okupantų ir atiduoti ją "dirbantiesiems" (kitoms 
šimpanzėms). Rezultatas - žaibiškai krito ž.ū. produkcijos gamyba. 
Nesant patikimo produktų tiekimo iš užsienio ėmė kilti maisto kainos.
Vietoj to, kad vyr. šimpanzė būtų pasistengęs vienu ar kitu būdu 
aprūpinti šalį maisto produktais, jis nutarė kad paprasčiau aprūpinti 
piliečius pinigais tiems vis brangstantiems produktams įsigyti. 
Rezultatas - hiperinfliacija.

Išdėsčius įvykius laike, būtų galima nustatyti kas buvo višta, o kas 
kiaušinis :)

> Aš niekada neteigiau, kad CB nėra valstybės aparato dalis, bet tai yra
> viena iš grandžių, pakankamai nepriklausoma, kad galėtų atlikti savo
> funkcijas mažiau įtakojama joms priešingų interesų. Vainienėms ir
> libertarams šiuolaikiniai CB yra apskritai blogis. Nors dažnai jų
> samprotavimuose aptinku ir logikos trūkumų, reikia pripažinti, kad
> ekonomika gali gan sėkmingai veikti ir be CB vykdomų funkcijų bei jo
> leidžiamų "fiat" pinigų.

Teko skaityti, kad išsivysčiųsių valstybių finansų sistemų apyvarta yra 
keliolika tos šalies BVP per metus. Kiekvieną sekundę įvyksta 
tūkstančiai tranzakcijų ir dažniausiai be jokių didelių sutrikimų. Jei 
vainienės tiki, kad toks "mechanizmas" gali suktis be kontrolės - tai jų 
teisė. Jei vainienės nori gyventi XIXa. - tai taip pat jų teisė, gali 
kraustytis į Somalį. Bet nereikia ten tempti ir kitų :)


> Na kaip tai - tai tiesiog atvirkštiniai procesai. Už obligacijas
> palūkanas moka vyriausybė, doleriai patenka į CB ir iš esmės iš rinkos
> išnyksta. Bet kadangi tos palūkanos apskaitomos kaip CB pelnas, tai
> dalis grįžta per paties CB veiklos išlaidas, dalis grąžinama į valstybės
> iždą ir per jį vėl patenka į rinką. Kai mokamos palūkanos už rezervus,
> pinigai tiesiog patenka į rinką ir niekas į CB mainais nesugrįžta.

Dalį obligacijų visada laiko privatus sektorius, taigi pinigai vis tiek 
patenka į rinką.

> Čia galima pasamprotauti kas būtų mūsų, lito sistemoje, LB mokant
> palūkanas už rezervus. Dabar LB irgi uždirba pinigų ne tik visokiais
> mokesčiais už paslaugas, bet ir valdydamas rezervą - už turimas
> obligacijas gauna palūkanas. Jeigu tos palūkanos ir kiti pinigai būtų
> pliusuojami prie rezervo, rezervas plėstųsi esančių rinkoje litų
> atžvilgiu, ir kartas nuo karto litą galima būtų kiek revalvuoti. Bet
> kadangi metų gale ką daryti su LB pelnu sprendžia seimas, dažniausiai
> tie pinigai vėl grįžta į apyvartą per įvairias išlaidas. O jeigu LB
> mokėtų palūkanas už komercinių bankų laikomus rezervus, į rinką būtų
> paleistas tam tikras nepadengtų litų kiekis, didėtų jų ir eurinių
> rezervų santykis, ir galiausiai litą tektų kartas nuo karto devalvuoti.

Gal ir nustebinsiu Tamstą, bet LB moka palūkanas už rezervus. Tiesa 
sekdamas ECB politiką nuo šių metų sausio palūkanas sumažino iki 0%, 
t.y. šiuo konkrečiu laikotarpiu nemoka (nebent netyčia vėl pradėjo - 
neseku atidžiai tokios informacijos):
http://www.lb.lt/lietuvos_bankas_nemokes_komerciniams_bankams_uz_privalomasias_atsargas_ju_leista_laikyti_maziau