> > Tiesa sakant nematau, kodėl valiuta turėtų žlugti, bet tam tikra loginė > ir politinė prasmė deficitines išlaidas formaliai įforminti kaip > valstybės skolą yra. Dėl šventos ramybės :) > Viskas priklauso nuo kiekių > Tas skolos limitas yra absurdiškas senų laikų reliktas, kuriuo naudojasi > neo-konai siekdami savų tikslų. Kvailiausia yra tai, kad kaip suprantu > yra formaliai ribojama konkreti dolerių suma, kurią gali "skolintis" > JAV. Tuo tarpu augant ekonomikai (o JAV ekonomika turi kur augti, per > pastaruosius 30 metų gyventojų skaičius JAV išaugo vos ne 100mln.), jai > aptarnauti reikia vis daugiau dolerių kuriuos gali sukurti tik JAV > iždas/FEDas. > Bet tai dar vienas saugiklis, kurių visuma ir padarė taip, kad doleris jau virš šimto metų yra pagrindinė pasaulio valiuta. > Man rodos jau sutarėme, kad valstybės skola lygi privataus ir užsienio > sektoriaų santaupoms. Tai reiškia, kad jei valstybė niekada neturės > deficitinių išlaidų, privatus ir užsienio sektorius negalės nieko > sutaupyti, nebent valstybė turi pakankamą einamosios sąskaitos > perteklių, t.y. gauna tiek įplaukų iš užsienio, kad patenkina vietinio > privataus sektoriaus taupymo poreikius. > Nereikia visko taip suabsoliutinti. Taupyti galima ne tik valstybių skolas. Tiesą sakant, net ir pinigai neprivalo būti kažkurios valstybės. > JAV "problema" tame, kad jų dolerius taupo visas pasaulis. Ir kol tokios > tendencijos nepasikeis, skola (nominaliai) augs. Tai skolai vis augant karts nuo karto kyla ir logiški skolintojų pasvarstymai kokia jiems nauda iš tokio taupymo. Pvz. jei kokia Kinija norėtų iš karto pasinaudoti didele sukauptos JAV skolos dalimi, ji to padaryti tiesiog negalėtų. Kol kas gi kinai savo darbu iš dalies dotuoja JAV gerbūvį. Jiems kol kas geriau jaustis turtingiems, o amerikonams geriau sočiau gyventi. Kinai taupo JAV obligacijas, o amerikonai už jas gautus dolerius investuoja į lėktuvnešius. > Kad šimpanzė valdžioj yra blogis - nediskutuotina. > Galima nebent ginčytis ar šimpanzės "spausdinant pinigus" sukurta > hiperinfliacija sugriovė ekonomiką, ar neteisinga šimpanzės reakcija į > jo paties sugriautą (nuvarant baltuosius ūkininkus nuo žemės) ekonomiką > sukėlė hiperinfliaciją. Šiaip jau dėl hiperinfliacijos diskutuoti nėra ko, ją visada sukelia besaikis pinigų spausdinimas. O kad hiperinfliacija žlugdo ekonomiką, dėl to, atrodo, jau sutarėme. Šiuo atveju apie kitus ekonomikos griovimo būdus, kurių, be abejo, buvo, galima ir nesigilinti. > Būtent taip. Bet tam tarnauja ir visiems brukama CB nepriklausomybės > ideologija. Maždaug - sėdi žydai bankininkai ir spausdindami dolerius > paverčia visus pasaulio gyventojus vergais :) > > Aišku jei priimi, kad CB yra valstybės aparato dalis, tai vėlgi galimos > dvi reakcijos. Jei esi koks libertaras ar vainienė, kuriam valstybės > aparatas bet kokia forma yra blogis - vėlgi gaunasi, kad CB yra blogio > dalis. Bet jei priimi, kad valstybės aparatas (geriau ar blogiau jis > sustyguotas - kitas klausimas) yra normali kiekvienos valstybės dalis, > tai ir CB priskyrimas valstybiniam sektoriui tampa visai natūraliu. Aš niekada neteigiau, kad CB nėra valstybės aparato dalis, bet tai yra viena iš grandžių, pakankamai nepriklausoma, kad galėtų atlikti savo funkcijas mažiau įtakojama joms priešingų interesų. Vainienėms ir libertarams šiuolaikiniai CB yra apskritai blogis. Nors dažnai jų samprotavimuose aptinku ir logikos trūkumų, reikia pripažinti, kad ekonomika gali gan sėkmingai veikti ir be CB vykdomų funkcijų bei jo leidžiamų "fiat" pinigų. > Tai kad tie instrumentai jau senai sėkmingai naudojami kitų CB. > > Bet kuriuo atveju nematau didelės prasmės čia ginčytis. Tamsta teigia, > kad pagrindinis pinigų kainos (palūkanų normos) nustatymo instrumentas > yra OMO, aš teigiu, kad tam reguliavimui yra ir kitos priemonės. Bet > kaip suprantu mes iš esmės sutariame, kad CB, o ne rinka nustato pinigų > kainą. Galų gale, jei būtų kitaip - niekas nesektų kiekvieno Bernankės > ar Draghio pirstelėjimo. Na tai savaime suprantama, kad CB turi absoliučią galią savo leidžiamiems pinigams, netgi šioje diskusijoje prieštaravau nuostatai (ne tavo), kad pinigų kursą nustato kažkokios tai rinkos jėgos. CB gali neribotai, praktiškai be sąnaudų bet kada padidinti savo leidžiamų pinigų kiekį, todėl šiai prekei jis turi absoliučią rinkos galią, taigi ir visiškai kontroliuoja jos kainą. > O koks skirtumas ar palūkanas moki už obligacijas, ar už rezervus > sąskaitoj? Na kaip tai - tai tiesiog atvirkštiniai procesai. Už obligacijas palūkanas moka vyriausybė, doleriai patenka į CB ir iš esmės iš rinkos išnyksta. Bet kadangi tos palūkanos apskaitomos kaip CB pelnas, tai dalis grįžta per paties CB veiklos išlaidas, dalis grąžinama į valstybės iždą ir per jį vėl patenka į rinką. Kai mokamos palūkanos už rezervus, pinigai tiesiog patenka į rinką ir niekas į CB mainais nesugrįžta. Čia galima pasamprotauti kas būtų mūsų, lito sistemoje, LB mokant palūkanas už rezervus. Dabar LB irgi uždirba pinigų ne tik visokiais mokesčiais už paslaugas, bet ir valdydamas rezervą - už turimas obligacijas gauna palūkanas. Jeigu tos palūkanos ir kiti pinigai būtų pliusuojami prie rezervo, rezervas plėstųsi esančių rinkoje litų atžvilgiu, ir kartas nuo karto litą galima būtų kiek revalvuoti. Bet kadangi metų gale ką daryti su LB pelnu sprendžia seimas, dažniausiai tie pinigai vėl grįžta į apyvartą per įvairias išlaidas. O jeigu LB mokėtų palūkanas už komercinių bankų laikomus rezervus, į rinką būtų paleistas tam tikras nepadengtų litų kiekis, didėtų jų ir eurinių rezervų santykis, ir galiausiai litą tektų kartas nuo karto devalvuoti. Aišku, viskas priklauso nuo kiekių, bet kad sistema būtų pilnai kontroliuojama (sum zero), palūkanas už rezervus reikėtų mokėti iš CB pelno (gaunamo procentais už obligacijas ir visokias paslaugas). Todėl, kiek teko nugirsti, JAV valdžia nelabai noriai priima CB mokamas palūkanas už rezervus, nes tuomet mažėja CB pelnas, kuris didele dalimi papildo valstybės iždą.