> Turiu omeny komercinių bankų laikomus pinigus FEDo sąskaitose. > Mokesčių pinigai pervesti iš komercinių bankų rezervo sąskaitų į JAV > iždo sąskaitą FEDe iš rinkos išnyksta, nes JAV iždo sąskaita yra > "neprieinama visuomenei". Kai iždas moka už prekes ir paslaugas, > pinigai vėl grįžta į rinką. > Niekas ten neišnyksta, JAV iždo sąskaitoje pinigai tokie pat prieinami/neprieinami kaip ir komercinio banko sąskaitoje FED'e. Tokia logika remiantis visų elektroninėse sąskaitose esančių pinigų (rezervų, tame tarpe ir komercinių bankų sąskaitose FED'e) nėra - jie išnykę. Be to valstybės institucijos dažnai naudojasi komercinių bankų paslaugomis, jų sąskaitose laiko pinigus. Be to vyriausybė skolinasi tam, kad tuos pinigus išleisti, taigi jie labai greitai grįžta į komercinių bankų sąskaitas, jeigu iš jų trumpam ir išėjo. Pinigai išnyksta tik tada, kai jie nebėra niekieno sąskaitoje, pvz. FED parduoda obligacijas komerciniam bankui arba jas išperka vyriausybė - tuomet nuo komercinio banko ar vyriausybės sąskaitos nubraukiamas kažkoks skaičius - nubraukti pinigai nebeegzistuoja, nes jie nepereina į jokią kitą sąskaitą. Jeigu valstybei pardavus obligacijas ar surinkus mokesčius pinigai tiesiog išnyktų, tai daryti nebūtų jokios prasmės. >> Tai jis rinkoje jas perka ir parduoda, bet čia esmė yra tame, kad tik >> FED'ui ką nors perkant ar parduodant didėja ar mažėja dolerių kiekis >> rinkoje. > > Jau minėtoje FEDo brošiūroje "Modern money mechanics" yra gana aiškiai > aprašoma kaip pinigų kiekį rinkoje keičia finasinės JAV iždo > operacijos ir kokios priemonės naudojamos, kad tos operacijos sukeltų > kuo mažesnius bankų rezervų svyravimus. > Tai pinigų kiekį keičia ne pats vyriausybės vykdomas obligacijų pardavimas ir supirkimas, o FED vykdomas bet kokių aktyvų pirkimas/pardavimas. Vyriausybės obligacijos yra tik pagrindiniai aktyvai, kuriais prekiauja FED. Dar FED pinigų kiekį didina-mažina prekiaudamas kitais vertybiniais popieriais, užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, tiesiogiai skolindamas komerciniams bankams. O kai vyriausybė parduoda/išperka obligacijas bet kam kitam išskyrus FED, pinigų kiekis rinkoje nesikeičia, keičiasi tik jų savininkai. Per visą ilgą diskusiją niekaip negali suvokti kad JAV valstybės iždas (dabartinis vadovas Jack Lew) ir FED (Bernankė) yra atskiros institucijos, turinčios skirtingas funkcijas. Iždo departamentas yra vyriausybės institucija vykdanti fiskalinę politiką, atsakinga už jos finansų tvarkymą, renka federalinius mokesčius, pinigų gamyboje dalyvauja tiek, kad spausdina popierinius pinigus ir kala monetas. FED yra nepriklausanti vyriausybei institucija, vykdanti monetarinę politiką. >> Lietuvos atveju tas litų prispausdinimas nieko neduotų. Lito kursas >> tokiu atveju automatiškai kristų, o visas importas, tame tarpe ir >> energetinės žaliavos vis tiek skaičiuojamos užsienio valiuta. Lito >> kursui krentant euro atžvilgiu, žmonės jo nebekauptų ir pradėtų jo >> atsikratyti. Gal kurį laiką vyriausybė galėtų už prisispausdintus >> pinigus daugiau nusipirkti vietinės darbo jėgos ar prekių. Bet >> emigracijos tai tikrai nesumažintų, o padidintų ją, kadangi gaunant >> mažesnį atlyginimą dėl nuvertėjusio lito paskatos emigruoti sustiprėtų. >> Mūsų atviroje ekonomikoje gamintojai pradėtų mažiau pardavinėti prekių >> ir žaliavų tokiomis pačiomis nominaliomis kainomis atpigusiu litu, ir >> jas nukreiptų į eksportą, dėl sumažėjusios pasiūlos kainos litais >> pakiltų, kol vėl nusistatytų buvusi rinkos pusiausvyra. Taigi, >> prisipausdinusi litų Lietuva iš esmės iš savęs nepasiskolintų, o tik >> atimtų dalį pinigų vertės iš litų turėtojų ir algų/išmokų gavėjų su >> visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - gyventojų nuskurdimu, kai >> kurių vietinių prekių ir paslaugų realiu atpigimu (sąlygojamu žmonių >> nuskurdimo) ir padidėjusia emigracijos banga. > > Vainienės tipo mąstymas. > Realiai +/- normaliai funkcionuojančioje ekonomikoje didesnės > infliacijos pavojus kyla kai viršijami realūs ekonomikos pajėgumai. > Lietuvos ekonomikai su chroniška ~10% bedarbyste ir didele emigracija > iki realių pajėgumų viršijimo dar toli toli. > Kažkokios tuščios ir kvailos frazės. Zimbabvėje ar Veimaro Vokietijoje infliacija kilo dėl to, kad buvo viršijami realūs ekonomikos pajėgumai, o ne spausdinami pinigai? Ant kiek reikia būti bukai fanatiškai užsispyrusiu, kad teigti, jog pasiūla visiškai neįtakoja prekės kainos (šiuo atveju pinigų). Juk visi vadovėliai ir kasdienybė teigia priešingai. >> Na tai jau rašiau - didina JAV vyriausybės obligacijų skaičių, valstybės >> skolą. Dolerių dėl to rinkoje nedaugėja. Aš irgi galiu pasiskolinti iš >> Petro 10 litų, nusipirkti iš jo pilstuko butelį, išgerti, ir tą >> pakartoti 10 kartų. Galiausiai litų kiekis rinkoje nepasikeis, aš >> turėsiu 100 litų skolos, o Petras bus labai turtingas, nes turės daug >> finansinių aktyvų - mano skolos lapelių 100-ui litų. > > Tikrai taip. Bet yra esminis skirtumas tarp eilinio besisklolinačio > alkoholiko ir JAV. Alkoholikas tau nieko negarantuoja, o JAV garantuoja. > Šiaip jau (trumpo laiko) JAV obligacijos yra laikomos bene > likvidžiausiu aktyvu po grynųjų dolerių. Taigi nėra baisiai didelio > skirtumo, ar taupai dolerius, ar JAV obligacijas. Va alkoholiko Petro > raštelių kaupti neverta. > Bet faktas yra tai, kad kaupi tai, ką kaupi. Gal Petro raštelių kaupti ir neverta, bet kažkada Apple ir Facebook raštelius kaupti buvo netgi labai verta. > >> Dėl paties JAV obligacijų pirkimo kino finansinių aktyvų kiekis >> nedidėja. Turėjo 100 dolerių, už juos nupirko obligacijų, dabar dolerių >> nebeturi, turi obligacijų už 100 dolerių. Jo finansinių aktyvų suma >> padidėja, kai jis pagaminą prekę ir ją parduoda amerikonui už 100 >> dolerių. Dabar jau taip - jo aktyvai padidėjo, 100 obligacijų + 100 >> dolerių, bet už savo finansinius aktyvus amerikonai gavo kino pagamintą >> prekę. > > Tikrai taip - kelis kartus kartojau, kad obligacijų pardavimas - tai > vienų aktyvų pakeitimas kitais. > O pinigus kinietis gauna tikrai ne už gražias akis. Juk valstybės > deficitinių išlaidų prasmė nėra kažką šelpti už dyką, o gauti realią > naudą. T.y. kiekvienas gauna tai ko nori - JAV gauna realią naudą > (prekes ir paslaugas), kinietis gauna daugiau "popierių". Visi > patenkinti. Ir kaip minėjau - patikimumo prasme jokio skirtumo ar > kinietis taupo dolerius, ar JAV obligacijas. > > Suprantu, kad Tamstai vis dar baisiai knieti atskirti JAV vyriausybę > (iždą) nuo FED'o, tarsi tai būtų 2 nesusijusios struktūros, o JAV > vyriausybė (iždas) dalyvauja rinkoje eilinio uab'o teisėmis. Tokia > logika tinka eurosistemai, kur CB iš tiesų yra aukščiau nac. > vyriausybių ir finansinėje piramidėje vyriausybės tikrai prilygintos > uab'ams (žemiau net už komercinius bankus). Bet JAV ir kitoms savus > plaukiojančio kurso pinigus turinčioms valstybėms tai negalioja. > Tai jau nebeteigi, kad kinas nupirkęs JAV vyriausybės obligacijų už 100 dolerių iš karto praturtėjo šimtu doleriu? Ir jau nebeteigi kad vyriausybė skolinasi tam, kad reguliuotų kažkokį rezervų prieinamumą rinkoje, o ne dėl to, kad gautų realią naudą (prekes ir paslaugas). >> Privalomieji rezervai (atidėjimai) - tai procentas pinigų, kurių, gavęs >> indėlius, komercinis bankas negali perskolinti. T.y jei į komercinį >> banką Jonas padėjo 100 litų, bankas kažkam iš jų gali paskolinti tik 97 >> litus, o 3 litus turi laikyti rezerve - savo sąskaitoje LB. Tas rezervas >> reikalingas viena vertus, kad padidinti banko likvidumą - jeigu kas nors >> panori išsiimti didesnį kiekį pinigų, kad jų nepritrūktų (jeigu Jonas iš >> sąskaitos nori išsiimti 3 litus, jų gali ir negauti jeigu visi jo >> sąskaitos pinigai kažkam perskolinti). Todėl skirtingų tipų indėliams >> galioja ir skirtingas atidėjimų procentas - terminuotoms sąskaitoms jis >> paprastai daug mažesnis nei einamosioms. Kitą vertus privalomaisiais >> atidėjimais CB reguliuoja pinigų kiekį rinkoje - kuo didesnis pinigų >> kiekis priverstas gulėti sąskaitoje, tuo mažiau pinigų gali būti >> perskolinama, tuo mažiau jų juda rinkoje. Tokiu būdu CB ne išima pinigus >> iš apyvartos, kaip tai daro atviros rinkos operacijomis, o priverstinai >> liepia juos "sukišti į kojines". > > Jei paskaitytume tą pačią seną gerą brošiūrą "Modern money mechanics", > tai ten labai aiškiai parašyta, kad bankai neskolina indėlių, o > paskola sukuria indėlį. Pvz. jei John'as atneša į banką $100 ir padeda > kaip indėlį, tai bankas įgyja aktyvą - $100 rezerve ir įsipareigojimą > John'ui - $100 indėlį sąskaitoje. Jei į tą pati banką ateina koks > Peter'is paskolos, bankas gali jam duoti paskolą ir didesnę nei > surinkti indėliai (t.y. $100). Pvz. jei bankas jam suteikia $200 > paskolą, tai bankas įgyja aktyvą - Peter'io $200 paskolos sutartį ir > įsipareigojimą - $200 indėlį Peter'io sąskaitoje. Taigi bankas turi > $300 vertės aktyvus ir $300 vertės įsipareigojimus. T.y. balansas > balansuojasi :D > Čia sumalei šiek tiek. Bankas negali išduoti Petrui didesnės paskolos nei Jonas padėjo pinigų (pvz. $100), jis gali išduoti tik indėlį minus privalomieji atidėjimai (pvz. $97). Jeigu išduotą paskolą ($97) Petras laiko kaip indėlį tame pačiame banke, vadinasi bankas gavo naują $97 indėlį, kurio 97% gali perskolinti. Ir FED visada prižiūri, kad banko išduotų paskolų nebūtų daugiau nei indėliai minus privalomieji atidėjimai. Kai visi tikri pinigai ($100) atsiduria privalomuose atidėjimuose, vadinamoji "pinigų multiplikacija" pasiekia aukščiausią galimą tašką, bet tie "pinigai" - tai ne FED išleisti doleriai (jų kiekis nesikeičia, visi $100 guli privalomuose atidėjimuose), o komercinio banko sukurti "pinigai" - jo įsipareigojimai indėlininkams suėjus terminui ar pagal pareikalavimą išmokėti tam tikrą sumą indėlininkams, kurie padengti skolininkų įsipareigojimais atitinkamą kiekį pinigų suėjus terminui grąžinti bankui. > Jei John'as nusprendžia atsiimti indėlį grynais, arba pervesti į kitą > banką - jokių problemų, jo $100 guli banko rezerve. Blogiau, jei savo > indėlį nori išsigryninti arba į kitą banką pervesti Peter'is, nes > bankas turi tik $100 rezerve. Trūkstamą $100 jis gali "susiveikti" > pačiais įvairiausiais būdais. Pvz. pasiskolinti tarpbankinėje rinkoje > arba tiesiai iš CB. Šitoje vietoje ir "groja" CB nustatoma pinigų > kaina - palūkanų norma. Bankas išduodamas paskolą Peter'iui įvertina, > kiek jam kainuotų papildomų rezervų pritraukimas, o Peter'is moka > bankui už tai palūkanų forma. > Čia vėl šiek tiek sumalei. Jeigu Jonas nusprendžia atsiimti pinigus grynais (imant, kad tai viskas, ką turi bankas), jam dažniausiai ir kils problemų, "run on bank", t.y. masinis indėlių atsiėmimas paprastai visada yra problema net šiaip jau likvidžiam komerciniam bankui. Esmė ta, kurią aprašiau - tie Jono $100 neprivalo gulėti rezerve, privalo gulėti tik, pvz. $3, nes Petras pinigus skolinasi ne tam kad mokėtų didesnes palūkanas bankui nei iš jo gauna už indėlį, o greičiausiai bent dalį pinigų išsigrynins ar perves į kitą banką. Net jeigu Petras visą savo paskolą padėjo į sąskaitą tame pačiame banke, jis su savo $97 dolerių indėliu tampa lygiai toks pats indėlininkas kaip ir Jonas su savo $100. Ir jeigu jie abu panorės atsiimti savo indėlius, kurių suma $197, bankas turės tik $100. Tuomet bankui prisieis skubiai skolintis. Taigi, kai iš banko imi paskolą, jis tau duoda pinigus, kuriuos tikrai turi, o tu jam pateiki įsipareigojimą juos grąžinti, tų pinigų greitai pas tave gali nebelikti. Kai dedi indėlį į banką - bankui duodi realius pinigus, bankas tau pateikia įsipareigojimą juos grąžinti (indėlio sąskaitą), didžioji dalis padėtų į sąskaitą pinigų iš banko gali greitai iškeliauti. > Komercinės bankininkystės esmė ir yra - uždirbti kuo daugiau iš > valdomų aktyvų ir išleisti kuo mažiau turimų įsipareigojimų > aptarnavimui. Todėl bankai suinteresuoti didinti savo paskolų > portfelį. Lygiai taip pat bankai nesuinteresuoti laikyti perteklinių > rezervų pinigais (ypač jei CB nemoka už juos palūkanų), o skolina > vieni kitiems tarpbankinėje rinkoje, arba perka valstybės obligacijas > už kurias gauna palūkanas. Nes visa tai didina banko pajamas. > Tai čia savaime suprantama - čia taip elgiasi visi verslininkai su bet kuriuo kapitalu - pinigais, įrengimais ar NT.