On 2013.06.21 20:33, RaR wrote: > Visa tai tuščiažodžiavimas. Nematau jokių ypatingų, "vertikalių" ryšių. > Valdžia perka kažkokias prekes ir paslaugas iš privataus sektoriaus, > prieš tai kokiu nors pavidalu nusavinusi kitų prekių ar paslaugų dalį > privačiame sektoriuje. Valdžios įsipareigojimai visada yra ir privataus > sektoriaus įsipareigojimai, nes tie įsipareigojimai bus įvykdyti tik > nusavinant dalį privataus sektoriaus sukurto produkto. > > Dėl "davimo" privačiam sektoriui - absurdas. Visų pirma pinigus leidžia > ir jų kiekį reguliuoja CB. Be tam, kad surinkti duoklę, valdžiai > visiškai nesvarbu kiek bus tų pinigų rinkoje. Bus mažiau - jie turės > didesnę vertę, galės nominaliai mažiau rinkti, kad galėtų atlikti savo > funkcijas. Bus daugiau - atvirkščiai. Yra šalių, neturinčių savos > valiutos, arba faktiškai neturinčių, kaip kad Lietuva, tad jie ir > norėdami negali nieko duoti, bet sugeba sėkmingai surinkti mokesčius > šalyje cirkuliuojančia valiuta. Visokie karaliai mokesčius rinkdavo > lažu, dvarininkams baudžiauninkai sumokėdavo darbu, Leninas rinko > grūdais ir pan. Kokius pinigus dalino reketininkai Gariūnų prekeiviams? > Bet tai visiškai netrukdė jiems susirinkti mokesčius iš prekeivių > doleriais, vėliau litais ir eurais. Valdžios palyginimas su Gariūnų reketininkais arba baudžiauninkus dusinančiais dvarininkais aišku skambus ir beveik spaudžiantis ašarą. Bet šiuolaikinė valstybė skiriasi nuo paminėtų veikėjų tuo, kad mokesčius renka ne natūra. Bet kuriuo atveju tai niekaip nekeičia fakto, kad valstybei (kalbame apie JAV) renkant mokesčius dolerių kiekis privačiame sektoriuje mažėja, darant išlaidas - didėja. Kai JAV iždas daro deficitines išlaidas dolerių kiekis sistemoje taip pat didėja. Kartu išleidžiami ir atitinkamos vertės valstybės skolos "popieriai". Pvz. jei JAV valdžia surenka $90 mokesčių, o išleidžia $100 ($10 deficitinių išlaidų), tai privatus sektorius gauna $100 (+$10) ir dar $10 vertės valstybės skolos "popierių". > Tai tik vienas iš teorinių mokėjimo būdu, praktiškai jei kur ir vyksta, > tai tokiu būdu mokama tik dalis palūkanų tuo pačiu didėjant > įsisikolinimui. Tai iš esmės piramidės principas - pasiskolini ir dalimi > pasiskolintų pinigų kažką stimuliuoji, galiausiai skola išauga tiek, kad > prieini liepto galą, taip paprastai ir būna. > > O šiaip palūkanas visą laiką sumoki iš savo uždirbtų pinigų. Vienintelis > uždarbis valstybei - surenkami mokesčiai. > Na jo, sukuria, bet sukuria tas pats privatus sektorius. Kad privatus > sektorius padarytų tai, ko valdžiai reikia nevartojant tų darančiųjų > atžvilgiu tiesioginės prievartos, mokesčių pavidalu nusavinama dalis > viso privataus sektoriaus sukurtų gėrybių ir jomis užmokama kuriantiems > tas, kurių valdžiai reikia. Kada paskutinį kartą mokėjote mokesčius valstybei bulvėm, burokėliais ar kitomis gėrybėmis? > Aš nieko nemanau. Tiesiog yra taip kaip yra - kad būtų padaryta tai, ko > nori valdžia, jai yra nedaug pasirinkimų. Vienas būdas - susemi krūvą > žmonių, pastatai prie jų automatininkus ir liepi jiems kasti kokį > "Belomor kanal". Bet, gal jau mokeisi mokykloje, kad prievartinis, vergų > darbas yra neefektyvus. > > Tad efektyvesnės valdžios naudoja kitą būdą - nusavina dalį visų > sukuriamo produkto ir juo užmoka statantiems tą "Belomor kanal". Jeigu > duosi pakankamai nusavinto produkto, norinčiųjų kasti kanalą susidarys > eilutė - galėsi rinktis kasėjus. Kad tas produkto nusavinimas-užmokestis > šiais laikais vyksta per tarpininką (pinigus) - visiškai nekeičia > reikalo esmės. Keičia. > Infliacijos mokesčiu gali irgi nusavinti dalį lėšų, netgi ir didelę, bet > dažniausiai bus labai neilgalaikė priemonė, nes per daug tokiu būdu > nusavinant kris tavo pinigų kaina viso kito atžvilgiu ir visi puls jų > atsikratyti. Be to, jei nori kontroliuoti jų vertę, vykdyti kažkokią > monetarinę politiką, pinigų kiekį rinkoje dažnai reikia ne tik didinti, > bet ir mažinti, o valdžia išlaidų turi pastoviai. Jau pateikiau grubius > paskaičiavimus kiek kartų per metus turėtų nuvertėti litas, valdžiai > savo išlaidas finansuojant infliaciniu mokesčiu. Kam dar grįžti prie jau > aptartos temos? Aš irgi nesuprantu, kad reikia susikurti absurdišką pavyzdį ir nuolat jį kartoti? > Tik kai JAV valdžia pradeda mažinti savo skolą - atidavinėti ją kinams, > tuomet, tuomet viskas apsiverčia - kinai už obligacijas gauna dolerius, > juos išleidžia pirkdami amerikonų prekes, iš amerikonų valdžia surenka > tuos dolerius, kad galėtų išpirkinėti obligacijas, amerikonai daugiau > gamina ir turi mažiau nei uždirba, kinai - atvirkščiai, prekybos > deficitas jau pas kinus. Vėlgi grįžtame prie to, kad obligacijų išpirkimui visai nebūtina "surinkti dolerius". > Berods ir šitą jau aptarėme - dolerių kiekį rinkoje reguliuoja FED'as, o Taip, aptarėme - FEDas reguliuoja dolerių kainą, o ne kiekį. Neturi jis stebuklingos burtų lazdelės, kad galėtų nurodyti - šiandien pasaulyje cirkuliuos trilijonas dolerių, o ryt - trilijonas ir vienas doleris. > valdžios skola gali didėti iki begalybės nekintant ar net mažėjant > dolerių kiekiui, jeigu jai skolina ne FED. Buvo ir pavyzdys su Jonu ir > Petru, kur jų binarėje sistemoje iš viso yra 10 litų, bet Jonas Petrui > skolingas 100 Lt. > > Tai gi, kaip beburtum, JAV valdžia savo skolinimusi nieko nesukuria, o > PASISKOLINA. Kai skolinasi, gali savo gyventojams suteikti daugiau > neuždirbtų paslaugų ir prekių, kai atidavinėja skolas - iš jų daugiau > atima nei duoda. Plius atima palūkanoms mokėti. Kaip ir minėta - darant deficitines išlaidas, dolerių kiekis privačiame sektoriuje didėja (kad ir kaip tai nepatiktų vainienėms). Jei būtų skolinamasi - jis nesikeistų. > Na tai pasidomėk kiek airiai ir tie patys ispanai sukišo į savo bankus > per krizę. Norėjo skolindamiesi ištempti privatų sektorių ir nepatempė, > galiausiai turėjo verkti išmaldos kai niekas nebeskolino. O 100% BVP > skola ekonomikos pakilimo metu - reikia sugebėti, Atsakinga valdžia tuo > metu turėtų rezervą kaupti. Tai ispanų ir airių valdžia mažino valstybės skolą ir kaupė rezervą atimdama iš savo gyventojų daugiau nei duodama (proficitinis biudžetas). Tie bandė išlaikyti gyvenimo lygio augimą skolindamiesi iš bankų, kol vieną dieną šita schema griuvo. > Na tai puiku - pakilimo metu kaupk rezervą, tuomet per krizę nereikės > kažko prašyti išmaldos ar skolintis už beprotiškas palūkanas, o žiūrėk, > galėsi ir kitiems už brangiai paskolinti. Iš ko Kinija ir ta pati Rusija > antikrizinę politiką vykdė? Pinigų prispausdino - jie smarkiai krito > euro atžvilgiu? Ne, jie turėjo sukaupę labai solidžius rezervus. Kinija per pastariuosius ~20 metų tik vienais metais turėjo proficitinį biudžetą. Tai iš kur pas juos tie "rezervai"? > Kriterijus labai paprastas - jeigu tavo valiuta nežlunga (jeigu skolą > perka CB), arba tau vis dar skolina kiti rinkos dalyviai - vadinasi su > saiku. Tam, kad pamatytum ar peržengei ribą, nereikia burti iš kavos > tirščių - tiesiog pradedi nebesudurti galų. Kitaip sakant - objektyvių kriterijų nėra? > Bet ta recesija nieko nedarant pati ir išsisprendžia - visi išleidžia ir > uždirba mažiau, prekes ir paslaugas irgi priversti pardavinėti už > pigiau, tad rinka ir prisitaiko prie esamo pinigų kiekio, aišku, su tam > tikra inercija. Keinsiizmą kai kurios šalys taiko dešimtmečius, o rinkos > ekonomika gyvavo šimtmečius be jo, gyvuoja ir dabar šalia jo, bet iki > šiol pasaulis nesugriuvo. Nesugriuvo, bet kam kankintis? Ar tiesiog visi privalo nusibausti už pernelyg gerą gyvenimą? > O šiaip tavo scenarijuje, nebijok, pajutę tam tikrus nepriteklius > dauguma žmonių nustos kaupti pinigus ir pradės juos leisti kad > nusipirktų ko reikia. Bėda ta, kad santaupos dažniausiai ne begalinės, o recesijos metu galimybių užsidirbti vis mažėja. > Na, gal vienas kitas šykštuolis ir mirs iš bado > apsikabinęs pinigų maišą. Bet abejoju ar tokius tipažus galėtų išgelbėti > papildomų pinigų įliejimas į rikną - tiesiog dvėstų apsikabinę didesnius > pinigų maišus. Šiaip jau, nematau nieko blogo jei žmonės mažiau perka > visokių šūdniekių - ir ištekliai taupomi, ir jiems patiems dažniausiai į > sveikatą tai išeina. Štai Didžiosios Depresijos metu kiek padidėjo JAV > gyventojų gyvenimo trukmė. Bet Somalyje spėju ji nebaisiai didelė. > Jeigu nemoki suskaičiuoti, vėlgi skaityk savo cituojamą Modern money > mechanics. Nors ten procentai kiti, bet tiesiog "ant pirštų" paaiškinta. Of course, they (banks) do not really pay out loans from the money they receive as deposits. If they did this, no additional money would be created. What they do when they make loans is to accept promissory notes in exchange for credits to the borrowers' transaction accounts. <...> Reserves are unchanged by the loan transactions. But the deposit credits constitute new additions to the total deposits of the banking system. <...> If the lending banks expect to lose these deposits - and an equal amount of reserves - as the borrowers' checks are paid, they will not lend more than their excess reserves. <...> Some banks use their reserves incompletely or only after a considerable time lag, while others expand assets on the basis of expected reserve growth. The process is, in fact, continuous and may never reach its theoretical limits.