>> Valstybė visada perskirsto pinigus - iš vienų daugiau atima, kitiems >> daugiau duoda. O kurias atimamas ar duodamas lėšas priskiri neprivačiam >> sektoriui? Kai ekonomika pakilime - jai nelabai jaučiasi jeigu valstybė >> daugiau paima, o jeigu nuosmukis - didesnis davimas gali ją pagyvinti. > > Kalba ne apie tai iš ko daugiau atima ir kam mažiau duoda. O apskritai > - jei valstybės biudžetas deficitinis, privačiam sektorius tampa > (nominaliai) turtingesnis. Jei valstybės biudžetas proficitinis - > privatus sektorius lieka (nominaliai) biednesnis (nebent įplaukos iš > užsienio atsveria). Bendrai paėmus - įvertinus žmonių ir įmonių > polinkį taupyti bei tai, kad pasaulyje yra keletas šalių agresyvių > eksportuotojų, daugumai valstybių biudžeto deficitas yra normali ir > pageidautina būklė, o Europos šalis valdantys lunatikai bandantys > balansuoti biudžetus ties Kokiu būdu tas privatus sektorius tampa turtingesnis ar biednesnis dėl valdžios deficito ar proficito? Jeigu valdžia skolinasi iš savo privataus sektoriaus, tai obligacijų turėjimas padaro jį kažkokiu turtingesniu? O kai obligacijos verčiamos į kažkokį kitą turtą (valdžia atiduoda skolas), tuomet jau reikia proficitinio biudžeto ir, anot, tavo logikos, privataus sektoriaus skurdinimo. Taigi, anot tavo logikos, privatus sektorius turtėja, kai mainais už pinigus, kuriuos galėtų išleisti kitkam, gauna valdžios skolos lapelius, o kai už tuos skolos lapelius gauna pinigus, tuomet nuskursta. O jeigu skolinasi užsienyje, tai turtinamas užsienio privatus sektorius? Ir kas jį turtina - šalies mokesčių mokėtojai? Taipogi ir jei šalies privatų verslą turtina valdžios skolinimasis, tai iš esmės tą turtinimą atlieka šalies mokesčių mokėtojai. Juk valdžios skolas ne koks nors dievulis apmoka, o pačios šalies mokesčių mokėtojai, valdžios skolos taipogi yra jos mokesčių mokėtojų skolos. >> Kas sako, kad pasiekimai? Komentuojančių ir kritikuojančių yra apsčiai. >> Bet jei būtų tikrų būdų ekonomiką staigiai ištempti iš krizės, tai tų >> krizių ir nebūtų. Vis tik visi žinomi ne kartą išbandyti praktiškai ir >> galima prognozuoti jų rezultatus. Tad tavo siūlomu pinigų spausdinimo >> stebuklu bent kiek rimtesni ir atsakingesni veikėjai nelabai tiki, žino >> jo galimybes ir naudoja saikingai. > > Būkim biedni, bet teisingi. Dabartinė skolų krizė kamuoja tik > eurozoną. Ir to priežastys yra ne kažkokios mistinės "struktūrinės" > kaip kudakuoja grybauskaitės ir vainienės, o slypi eurosistemos > dizaine. T.y. ko gero iš visų galimų ekonominės raidos netolygumo > išlyginimo sprendimų pasirinktas pats tupiausias ir socialiai > skausmingiausias - per darbo jėgos migraciją. > > Bretton Woods sistema turėjusi "išlyginimo mechanizmą" - Tarptautinį > Valiutos Fondą išsilaikė viso labo ~25 metus. Eurosistema, jei nebus > reformuota, vargu ar ir tiek ištemps. > O iki Bretton Woodso - praktiškai visą laiką šalys gyveno arba turėdamos valiutas paremtas auksu, arba iš viso auksiniais-sidabriniais atsiskaitinėdavo. Net rimtesnį karą norėdamos pakariauti turėdavo surasti iš ko pinigų pasiskolinti. Dėl skolų, tai jos kamuoja ne tik eurozoną (ir ne visą), bet tas šalis, kurios išlaidavo ne pagal galimybes. Euro kaltė tik tokia, kad šalys galėjo daugiau ir pigiau prisiskolinti, nes euras kai kurioms šalims suteikė nepelnytą patikimumo avansą. Tiesą sakant, reikėtų baigti tą diskusiją apie nieką, nes visiškai akivaizdu, kad negali suvartoti daugiau nei uždirbi, jeigu tavęs nešelpia kažkoks geras dėdė, jokios manipuliacijos su skolos lapeliais vertybių nesukurs. Tad tai, ką suvartoja valdžia, turi kažkokiu būdu atimti iš savo gyventojų, tegu ir per infliacijos mokestį. Tik tiek, kad jeigu sugebi reikiamas lėšas iš gyventojų surinkti normaliu būdu, nereikia žlugdyti savo valiutos su visomis pasekmėmis ekonomikai. Nepaisant visų teorinių išvedžiojimų ir demagogijų, normalios šalys taip ir elgiasi, nesvarbu kokią ir kieno valiutą jos naudoja. >> Na, ir ką gi jie taip jau išdūrė? Rusija, Argentina ir daugybė kitų >> šalių yra ne kartą investuotojus išdūrę, bet ne tavo minimos šalys. > > Išdūrinėja - vietoj to, kad bankrutuotų kaip priklauso, prispausdina > dorelių, jenų ar svarų ir atiduoda :) > Bet iki šiol nieko neišdūrė. Skolina tuos pačius dolerius, jenas, svarus, juos ir atsiima su atitinkamais procentais. Ar, tavo nuomone, visi investuotojai, perkantys obligacijas, yra beviltiški debilai, nemokantys apskaičiuoti kas apsimoka? Juk pinigus investuoti gali į labai daug ką - kitus vertybinius popierius, prekes, žaliavas, NT, tauriuosius metalus ir kt. > >> Teoriškai. O praktiškai - dažnai nesuveikia. Toje pačioje eurozonoje >> šalys sukišo daugybę lėšų anticiklinei politikai krizės pradžioje. Bet >> lėšos kažkada pasibaigia, lieka skolos. Jų nurašymas ar pinigų >> prispausdinimas joms praskiesti būtų masiškas pinigų atėmimas iš >> privataus sektoriaus, o tai reiškia jau prociklinius veiksmus, nes >> anticikliniais valstybė turėtų duoti. > > Turim pavyzdžių ir kai suveikia. Pvz. Kubiliaus pasiskolinti ir į > ekonomiką įmesti 30 milijardų leido LT atsispirti nuo dugno. Aišku LT > ekonomika nykstamai maža lyginant net su vargana Graikija. Kitoms > šalims stimulas turėtų būti žymiai didesnis ir ilgiau trunkantis. > O tai dabar pasakyk kiek paskolinta yra Graikijai, gali su Lietuva lyginti ir nenominaliomis sumomis, o, pvz., pagal BVP. Esmė tame, kad gali kiek nori kišti pinigų į ekonomiką, jeigu turėsi išsipūtusį nuostolingą valstybinį sektorių, tie pinigai išgaruos be pėdsako. Visąlaik atsiremi į tai, kad negali išleisti daugiau nei uždirbi, nebent tave kažkas šelpia iš išorės. Pasiskolinimai tik suteikia laiko spręsti problemas, bet neišsprendžia jokių esminių ekonominių problemų >> Teigti kad bankas pinigų neskolina klientui vien dėl to, kad operuojama >> elektroninėmis sąskaitomis - demagogija ir tiek. Be to, net ir ta >> demagogija tampa bejėgė, kai klientas atsiima grynais. Pratęsiant >> demagogiją taip pat sėkmingai galima teigti, kad ir CB rezervų neduoda >> komerciniams bankams - juk viskas yra CB sąskaitose, jis tik pasikeičia >> skaičiukus kiek kuriam bankui skolingas. > >> Na ir kas čia nuostabaus - jeigu vyksta apyvarta, juda ir pinigai. >> Nebūtinai judant didžiulėms masėms pinigų iš viso sukuriamas kažkoks >> produktas. > > Kalba eina apie tai, kad esant didelei bankų pinigų apyvartai reali > rezervų apyvarta gaunasi žymiai mažesnė. Pvz. pilietis X iš banko A > gavęs 1000lt paskolą perka produktą iš įmonės Y kur turi sąskaitą > banke B. Teoriškai bankas A turi pervesti 1000Lt iš savo rezervų į > banką B. > Bet įmonė Z iš banko B daro 1000lt pavedimą įmonei W kuri turi > sąskaitą banke A ir bankas B taip pat turi pervesti 1000Lt savo > rezervų į banką A. Taigi reali rezervų apyvarta tarp dviejų bankų yra > 0Lt, nors bankų pinigų apyvarta 2000Lt. > > Pavyzdys taip pat parodo, kodėl reikalavimai privalomiems rezervams > neturi reikšmingos įtakos paskolų davimui. Privalomieji atidėjimai nustato paskolų lubas esant tam tikram tikrųjų pinigų (t.y. išleistų CB-o) kiekiui. Jeigu dėl to kyla kokių neaiškumų, paskaityk savo cituojamą "Modern money mechanics" - ten pateiktas pavyzdys su labai konkrečiais skaičiais. Kol lubų nepasieki - gali skolinti. Tavo pavyzdys su pinigų pervedimais iš A į B visiškai nieko nepasako. Privalomuosius rezervus turi laikyti nuo kiekvieno indėlio, dažniausiai skirtingus skirtingiems indėlių tipams. Visokioms einamosioms sąskaitoms ir tuo labiau pinigų judėjimui jokie privalomieji rezervai paprastai negalioja. Kas iš to, kad tas A pervestų ir visus rezervus į B? Tuomet tų pinigų, kurių negalinti skolinti A, gali skolinti B, tad ar pervedinės jie ir kiek pervedinės vienas kitam - visiškai nesvarbu visuminiam išduotų paskolų ar privalomai atidėtų rezervų dydžiui bankinėje sistemoje.