> Augančiai ekonomikai funkcionuoti reikia vis didesnio pinigų kiekio. > Defliacinis modelis, kai bandoma pakeisti pinigų kiekio augimą jų vertės > didėjimu deja kol kas praktikoje nelabai pasiteisino. > Tarp kitko, defliacinis modelis ilgą laiką labai sėkmingai veikė, pvz. JAV industrializacijos laikotarpiu XIX a., XX a. pradžioje. Bet šiuo metu ekonomistų meinstrymas laikosi nuostatos, kad ekonomika sveikiausia, kai joje palaikoma iki 2% infliacija, tokio tikslo paprastai ir siekia pagrindiniai centriniai bankai. Su tavo siūlomu pinigų spausdinimu tam, kad finansuoti bet kokias vyriausybės išlaidas, tai neturi nieko bendra. >> Na, jeigu teigi, kad visos JAV valdžios išlaidos padengiamos pinigų >> spausdinimu, jis sukuria realią vertę, o mokesčių rinkimas (su >> skolinimusi kai jų trūksta išlaidoms padengti) tik kažkoks nepopuliarus >> žaidimas, visiškai neturintis tikslo finansuoti išlaidas, tai gali >> teigti ir toliau. Nematau prasmės toliau kažką aiškinti ir ginčytis dėl >> visiškai akivaizdžių man dalykų. > > Na taip - pagrindinė mokesčių paskirtis - sukurti vertę pinigams ir > reguliuoti bendrąją paklausą. Tavo galvoje viskas atvirkščiai. Mokesčiai renkami tam, kad finansuoti valdžios išlaidas. Fiskalinė politika (mokesčių didinimas/mažinimas) siekiant sušvelninti ekonominius ciklus (keinsiizmas) - tik papildoma, palyginti nesena ir tik kai kurių šalių naudojama viena iš papildomų mokesčių funkcijų. >> Nesąmonė, skolina. Kai tik klientas pasiima paskolą, banko rezervai iš >> karto sumažėja. Kitu atveju arba bankas paskolos neišdavė, arba klientas >> padėjo į banką indėlį, lygų išduotai jam paskolai. > > Šioje vietoje belieka pacituoti Zeitgeisto siaubą: > "Reserves are unchanged by the loan transactions". Tai va - pagrindinis tavo žinių šaltinis vis tik Zeitgeist. Taip ir liksi užburtame sąmokslo teorijų rate kol nepradėsi skaityti jei ne vadovėlių, tai bent wikipedijų. >> Taigi, kad duoda, jau viską išsamiai aptariau aukščiau, nematau reikalo >> kartotis. Visa tavo bėda kaip ir CB bei vyriausybės atveju, kad vėl >> viską sumali į vieną vietą, šįkart indėlius su išduotomis paskolomis. > > O Tamstos manymu paskolos pinigai kur atsiranda? Išlekia į orą? Išskyrus > retus atvejus kai paskola iš karto išmokama grynais, pinigai įrašomi į > banko sąskaitą, t.y. tampa indėliu. Tu šitą procesą savo samprotavimuose kažkaip praleidai. Todėl tavo loginėje grandinėje ir gaunasi tokios keistenybės - indėlininkui, kuris padėjo į banką nesiskolintus pinigus, problemų juos atsiimti nėra, o tam, kuris padėjo pasiskolintus pinigus, indėlį atsiimti jau kyla didelių problemų. Nors bankui visiškai nesvarbu iš kur tu paėmei indėlyje laikomus pinigus. >> Jeigu žmogus gavo iš banko paskolą, tai jo indėliai tame banke >> nebeskaičiuojami? > > Kodėl neskaičiuojami? Jei žmogus turi banke $100 indėlį ir dar gauna iš > banko $100 paskolą, tai jo indėlis banke išauga iki $200. > Išauga tik tada, kai tuos gautus pinigus padeda kaip indėlį, taigi, tuomet bankas turi $200 indėlių ir $100 išdavęs paskolų. Kad indėliai - tai ne doleriai, bet banko įsipareigojimai indėlininkui, o paskolos irgi ne doleriai, bet kliento įsipareigojimai bankui ir kiek bankas privalo laikyti tų tikrųjų dolerių jau nekartą detaliai aiškinau. Taipogi aiškinau, kad panašiai ir Petras Jonui gali būti skolingas $100, bet nei vienas iš jų gali neturėti nė $1. Komercinis bankas yra tarpininkas tarp petrų ir jonų, uždirbantis iš to, kad iš petrų paima daugiau nei duoda jonams. Štai ir visas sąmokslas ir "išdūrinėjimas".