Ir doleris, ir jena yra normalios valiutos, kurių kiekį didinant būtent kažkas pasidedama. Dolerio atveju - tai pagrinde perkamos savos vyriausybės obligacijos, taip pat kiti vertybiniai popieriai, valiutos ar taurieji metalai. Jeigu išleidžiant valiutą nieko nepasidedi į rezervą, tuomet neturi absoliučiai jokių priemonių reguliuoti jos kursą, gali jį tik numušinėti. Kai turi rezervą - parduodi dalį jo, ir taip išimi dalį savo išleistų pinigų iš apyvartos. Kiekviena valiuta yra skolos lapelis, o jeigu už skolos lapelio nestovi jokia skola, tai ir tas lapelis visiškai bevertis. Šito sakinio "skolos vertybiniai popieriai leidžiami norimai tarpbankinės rinkos būklei palaikyti, o ne tam kad kažką kažką kažkur pasidėtų" iš viso nesupratau. Centriniai bankai jokių skolos vertybinių popierių neleidžia. Jų skolos popieriai ir yra jų leidžiama valiuta - savo universalius skolos popierius jie keičia į kitų ūkio subjektų mažiau universalius skolos popierius, gaudami iš tų subjektų palūkanas. Šis procesas ir yra dalis pinigų "spausdinimo" mechanizmo plačiąja prasme. Savo ruožtu ūkio subjektai leidžia tuos skolos vertybinius popierius, bet ne kažkokiai "tarpbankinės rinkos būklei palaikyti", o kad gautų tų CB leidžiamų universalių skolos lapelių - pinigų. On 2013.05.20 13:03, Tomas wrote: > On 2013.05.20 12:24, RaR wrote: >> Nėra nė vienos normalios valiutos, kuri būtų spausdinama nesiskolinant - >> t.y. išleidžiant papildomą pinigų pinigų kiekį ko nors mainais >> neįsidedant į rezervą. > > Tas pats doleris, ar ta pati jena. Ką nenormalios valiutos? > Skolos vertybiniai popieriai leidžiami norimai tarpbankinės rinkos > būklei palaikyti, o ne tam kad kažką kažką kažkur pasidėtų. >