On 2013.06.13 14:54, RaR wrote: > Tai, ką surenka mokesčiais, valstybė, aišku, išleidžia - nes tam ir > renka, kad išleistų. Šūdas nešūdas, bet kai biudžeto deficitas - skolos > didėja. Ir jeigu normali valstybė (kad ir ta pati JAV), ji skolas > kartais ir mažina, ne tik didina. Kai skolos didėja - valstybė išleidžia > (pagrinde tiems patiems savo piliečiams) daugiau negu surenka iš jų, kai > mažėja - surenka daugiau nei išleidžia. Viskas čia paprasta, o jeigu tau > kažkas atrodo principinis gėris arba šūdas - tai jau asmeninės emocijos. Nieko čia asmeniško. Viskas iš tiesų paprasta - jei valstybė iš privataus sektoriaus atima daugiau, nei duoda, privačiam sektoriui lieka du keliai - arba mažinti savo išlaidas, kas automatiškai mažina pajamas, o tai iš karto atsiliepia užimtumui ir pragyvenimo lygiui, arba bandyti išlaikyti užimtumą ir pragyvenimo lygį remiantis bankų kreditais. > Kažkodėl Didžioji Britanija, kuri turi nuosavą valiutą, labai sėkmingai > įvykdė vidinę devalvaciją ne mažesnę nei Lietuva. Nominalūs atlyginimai > joje nuo krizės pradžios sumažėjo 10%. O nesivadovavo tavo teorijomis > todėl, kad žino - jeigu su savo valiuta elgsiesi kaip su tualetiniu > popieriumi, jis ir taps tualetiniu popieriumi. http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---dcomm/documents/briefingnote/wcms_214389.pdf "Investment, which in 2012 stood at just over 14% of GDP is among the lowest in advanced economies and has fallen by more than 3 percentage points since 2007. The United Kingdom is caught in a vicious spiral of weak aggregate demand and lack of productive investment. Stagnating wages are adversely affecting demand, which in turn is dampening real investment, leading to poor job creation – reinforcing weak demand and so on." Produktyvumas JK sumažėjo 3%: http://www.ifs.org.uk/wps/wp201311.pdf Ar tai pasiekimai, kuriais verta didžiuotis? > Apskritai visi išvedžiojimai bejėgiai prieš geležinę logiką - jeigu > pasigamini visko mažiau, turi mažiau ir vartoti, gali kiek nori > spausdinti pinigų, bet jie tau produkto nesukurs. Norėdamas vartoti > daugiau nei sukuri ir neturėdamas santaupų, gali pasiskolinti. Bet jei > kaimynas ar rinkos pajaus, kad tu nori nesiskolinti, o jį "išdurti", > t.y. kokiu nors būdu išsisukti nuo skolos mokėjimo, jie labai greitai > nutrauks tą skolinimą. Už prekes ima tik tuos pinigus, kurių perkamąja > galia pasitiki, perka tik tas obligacijas, kuriomis tiki, kad jas > išpirks ir dar liks pelno. JAV rinkas "išdūrinėja" jau labai senai. Ta pati JK - lygiai taip pat. O Japonija yra apskritai rinkų "išdūrinėjimo" čempionė :) Piktai juokaujama, kad ko gero nė viena kita šalis nenuvarė tiek spekuliantų į kapus ar bant jau į bankrotą kiek Japonija. Juk pagal vainienišką ekonomikos sampratą ta šalis jau senai turėjo nustoti egzistuoti :) > Bet ne visada ta ekonomika auga. O ekonomikai smunkant netgi nedidinant > skolos jos santykis su BVP auga. Be abejo. Bet jei valstybė vykdo anticiklinę, o ne prociklinę (kaip dabar eurozona) ekonominę politiką ji gali ekonomikos nuosmukį sumažinti ar sustabdyti. > Jau atsakiau. > Jau atsakiau, ir parodžiau kad skolina. Reikia skirti patį paskolos išdavimą, nuo bankų tarpusavio atsiskaitymų. Ir šiaip - jei pvz. vienas žymiausių pasaulio CB aiškina vienaip, o vainienės aiškina kitaip, aš esu labiau linkęs tikėti tuo ką sako (rašo) CB, o ne vainienės. Tas pats liečia ir "money multiplier" ir daug kitų dogmų. > Bankui naudingiau kai viskas sukasi viduje, bet niekada viskas viduje > nesisuka, taigi išduodami paskolą jie ne visada sulaukia kompensacijos > nauju ar padidėjusiu indėliu, o tuomet turi atsisveikinti ir su paskolos > dydžio rezervais. Teko skaityti, kad išsivysčiųsių šalių bankinių sistemų apyvarta sudaro maždaug metinį šalies BVP per savaitę. T.y. sumos sukasi didžiulės ir tarpbankiniai pavedimai nuolat "dengia" vienas kitą. Tai ir leidžia bankams nelaikyti didelių rezervų, o centriniams bankams to ir nereikalauti. Galima manyti, kad atvejis kai paskolos pinigai "nuteka" iš banko, o bankas nieko negauna atgal prie tokių apyvartų yra greičiau išimtis nei taisyklė.