On 2013.06.14 18:59, RaR wrote: > Valstybė visada perskirsto pinigus - iš vienų daugiau atima, kitiems > daugiau duoda. O kurias atimamas ar duodamas lėšas priskiri neprivačiam > sektoriui? Kai ekonomika pakilime - jai nelabai jaučiasi jeigu valstybė > daugiau paima, o jeigu nuosmukis - didesnis davimas gali ją pagyvinti. Kalba ne apie tai iš ko daugiau atima ir kam mažiau duoda. O apskritai - jei valstybės biudžetas deficitinis, privačiam sektorius tampa (nominaliai) turtingesnis. Jei valstybės biudžetas proficitinis - privatus sektorius lieka (nominaliai) biednesnis (nebent įplaukos iš užsienio atsveria). Bendrai paėmus - įvertinus žmonių ir įmonių polinkį taupyti bei tai, kad pasaulyje yra keletas šalių agresyvių eksportuotojų, daugumai valstybių biudžeto deficitas yra normali ir pageidautina būklė, o Europos šalis valdantys lunatikai bandantys balansuoti biudžetus tiesiog myža prieš vėją. > Kas sako, kad pasiekimai? Komentuojančių ir kritikuojančių yra apsčiai. > Bet jei būtų tikrų būdų ekonomiką staigiai ištempti iš krizės, tai tų > krizių ir nebūtų. Vis tik visi žinomi ne kartą išbandyti praktiškai ir > galima prognozuoti jų rezultatus. Tad tavo siūlomu pinigų spausdinimo > stebuklu bent kiek rimtesni ir atsakingesni veikėjai nelabai tiki, žino > jo galimybes ir naudoja saikingai. Būkim biedni, bet teisingi. Dabartinė skolų krizė kamuoja tik eurozoną. Ir to priežastys yra ne kažkokios mistinės "struktūrinės" kaip kudakuoja grybauskaitės ir vainienės, o slypi eurosistemos dizaine. T.y. ko gero iš visų galimų ekonominės raidos netolygumo išlyginimo sprendimų pasirinktas pats tupiausias ir socialiai skausmingiausias - per darbo jėgos migraciją. Bretton Woods sistema turėjusi "išlyginimo mechanizmą" - Tarptautinį Valiutos Fondą išsilaikė viso labo ~25 metus. Eurosistema, jei nebus reformuota, vargu ar ir tiek ištemps. > Na, ir ką gi jie taip jau išdūrė? Rusija, Argentina ir daugybė kitų > šalių yra ne kartą investuotojus išdūrę, bet ne tavo minimos šalys. Išdūrinėja - vietoj to, kad bankrutuotų kaip priklauso, prispausdina dorelių, jenų ar svarų ir atiduoda :) > Teoriškai. O praktiškai - dažnai nesuveikia. Toje pačioje eurozonoje > šalys sukišo daugybę lėšų anticiklinei politikai krizės pradžioje. Bet > lėšos kažkada pasibaigia, lieka skolos. Jų nurašymas ar pinigų > prispausdinimas joms praskiesti būtų masiškas pinigų atėmimas iš > privataus sektoriaus, o tai reiškia jau prociklinius veiksmus, nes > anticikliniais valstybė turėtų duoti. Turim pavyzdžių ir kai suveikia. Pvz. Kubiliaus pasiskolinti ir į ekonomiką įmesti 30 milijardų leido LT atsispirti nuo dugno. Aišku LT ekonomika nykstamai maža lyginant net su vargana Graikija. Kitoms šalims stimulas turėtų būti žymiai didesnis ir ilgiau trunkantis. > Teigti kad bankas pinigų neskolina klientui vien dėl to, kad operuojama > elektroninėmis sąskaitomis - demagogija ir tiek. Be to, net ir ta > demagogija tampa bejėgė, kai klientas atsiima grynais. Pratęsiant > demagogiją taip pat sėkmingai galima teigti, kad ir CB rezervų neduoda > komerciniams bankams - juk viskas yra CB sąskaitose, jis tik pasikeičia > skaičiukus kiek kuriam bankui skolingas. > Na ir kas čia nuostabaus - jeigu vyksta apyvarta, juda ir pinigai. > Nebūtinai judant didžiulėms masėms pinigų iš viso sukuriamas kažkoks > produktas. Kalba eina apie tai, kad esant didelei bankų pinigų apyvartai reali rezervų apyvarta gaunasi žymiai mažesnė. Pvz. pilietis X iš banko A gavęs 1000lt paskolą perka produktą iš įmonės Y kur turi sąskaitą banke B. Teoriškai bankas A turi pervesti 1000Lt iš savo rezervų į banką B. Bet įmonė Z iš banko B daro 1000lt pavedimą įmonei W kuri turi sąskaitą banke A ir bankas B taip pat turi pervesti 1000Lt savo rezervų į banką A. Taigi reali rezervų apyvarta tarp dviejų bankų yra 0Lt, nors bankų pinigų apyvarta 2000Lt. Pavyzdys taip pat parodo, kodėl reikalavimai privalomiems rezervams neturi reikšmingos įtakos paskolų davimui.