> Pradėkim nuo pradžių. Supaprastinam ekonomiką iki vyriausybinio > sektoriaus ir privataus sektoriaus. Privačiame sektoriuje sukuriami > finansiniai aktyvai sukuria ir tokius pačius įsipareigojimus. Pvz. gavau > banko paskolą - likau skolingas bankui. Padėjau indėlį į banką - bankas > skolingas man. Tai "horizontalūs" ryšiai, kurie balansuojasi į 0. > Tarp vyriausybinio ir privataus sektoriaus egzistuoja vertikalūs ryšiai. > Vyriausybinio sektoriaus išlaidos didina aktyvus privačiame sektoriuje, > o įsipareigojimai lieka valstybei. Vyriausybinio sektoriaus pajamos > atitinkamai mažina aktyvus privačiame sektoriuje. Tai reiškia, kad > valstybė norėdama "pasiskolinti" iš privataus sektoriaus visų pirma turi > duoti privačiam sektoriui tai, ką galėtų "skolintis", .t.y. pinigų. > T.y. valstybė pirma išleidžia, paskui "skolinasi". > Visa tai tuščiažodžiavimas. Nematau jokių ypatingų, "vertikalių" ryšių. Valdžia perka kažkokias prekes ir paslaugas iš privataus sektoriaus, prieš tai kokiu nors pavidalu nusavinusi kitų prekių ar paslaugų dalį privačiame sektoriuje. Valdžios įsipareigojimai visada yra ir privataus sektoriaus įsipareigojimai, nes tie įsipareigojimai bus įvykdyti tik nusavinant dalį privataus sektoriaus sukurto produkto. Dėl "davimo" privačiam sektoriui - absurdas. Visų pirma pinigus leidžia ir jų kiekį reguliuoja CB. Be tam, kad surinkti duoklę, valdžiai visiškai nesvarbu kiek bus tų pinigų rinkoje. Bus mažiau - jie turės didesnę vertę, galės nominaliai mažiau rinkti, kad galėtų atlikti savo funkcijas. Bus daugiau - atvirkščiai. Yra šalių, neturinčių savos valiutos, arba faktiškai neturinčių, kaip kad Lietuva, tad jie ir norėdami negali nieko duoti, bet sugeba sėkmingai surinkti mokesčius šalyje cirkuliuojančia valiuta. Visokie karaliai mokesčius rinkdavo lažu, dvarininkams baudžiauninkai sumokėdavo darbu, Leninas rinko grūdais ir pan. Kokius pinigus dalino reketininkai Gariūnų prekeiviams? Bet tai visiškai netrukdė jiems susirinkti mokesčius iš prekeivių doleriais, vėliau litais ir eurais. > Iš ko valdžia moka palūkanas? Valstybės išlaidos per "spending > multiplier" stimuliuoja ekonomiką ir didina valstybės pajamas. Vat štai > jums ir prašom - pinigai palūkanoms mokėti, nieko tiesiogiai neapiplėšiant. Tai tik vienas iš teorinių mokėjimo būdu, praktiškai jei kur ir vyksta, tai tokiu būdu mokama tik dalis palūkanų tuo pačiu didėjant įsisikolinimui. Tai iš esmės piramidės principas - pasiskolini ir dalimi pasiskolintų pinigų kažką stimuliuoji, galiausiai skola išauga tiek, kad prieini liepto galą, taip paprastai ir būna. O šiaip palūkanas visą laiką sumoki iš savo uždirbtų pinigų. Vienintelis uždarbis valstybei - surenkami mokesčiai. >> Reikia įsisąmoninti kad valdžia pati jokio turto nesukuria, taigi ir >> negali jo visumoje duoti daugiau nei paima, ji tik perskirsto turtą. > > Valdžia kaipo tokia (na tarkim Grybauskaitė) turto gal ir nesukuria, bet > jos samdomi žmonės sukuria. Pvz. nutiesia kelius, pastato tiltus ir t.t. > Dėl davimo daugiau nei paėmimo - jau rašiau pačioje pradžioje. > Dabar jau net ir tokia organizacija kaip TVF pripažįsta, kad valstybės > išlaidų daugiklis yra gerokai daugiau nei 1 (berods dabar skaičiuoja > 1,7), nors dar nesenai įrodinėjo, kad jis tėra 0,5 ar pan. > Na jo, sukuria, bet sukuria tas pats privatus sektorius. Kad privatus sektorius padarytų tai, ko valdžiai reikia nevartojant tų darančiųjų atžvilgiu tiesioginės prievartos, mokesčių pavidalu nusavinama dalis viso privataus sektoriaus sukurtų gėrybių ir jomis užmokama kuriantiems tas, kurių valdžiai reikia. > Vėlgi grįžkime prie to, kad valstybės skola (sava valiuta) yra > nevalstybinio sektoriaus santaupos. Kodėl Tamsta mano, kad valstybė > privalo reguliariai nusavinti žmonių lėšas? Kuo tai geriau už infliaciją > ar pan.? Aš nieko nemanau. Tiesiog yra taip kaip yra - kad būtų padaryta tai, ko nori valdžia, jai yra nedaug pasirinkimų. Vienas būdas - susemi krūvą žmonių, pastatai prie jų automatininkus ir liepi jiems kasti kokį "Belomor kanal". Bet, gal jau mokeisi mokykloje, kad prievartinis, vergų darbas yra neefektyvus. Tad efektyvesnės valdžios naudoja kitą būdą - nusavina dalį visų sukuriamo produkto ir juo užmoka statantiems tą "Belomor kanal". Jeigu duosi pakankamai nusavinto produkto, norinčiųjų kasti kanalą susidarys eilutė - galėsi rinktis kasėjus. Kad tas produkto nusavinimas-užmokestis šiais laikais vyksta per tarpininką (pinigus) - visiškai nekeičia reikalo esmės. Infliacijos mokesčiu gali irgi nusavinti dalį lėšų, netgi ir didelę, bet dažniausiai bus labai neilgalaikė priemonė, nes per daug tokiu būdu nusavinant kris tavo pinigų kaina viso kito atžvilgiu ir visi puls jų atsikratyti. Be to, jei nori kontroliuoti jų vertę, vykdyti kažkokią monetarinę politiką, pinigų kiekį rinkoje dažnai reikia ne tik didinti, bet ir mažinti, o valdžia išlaidų turi pastoviai. Jau pateikiau grubius paskaičiavimus kiek kartų per metus turėtų nuvertėti litas, valdžiai savo išlaidas finansuojant infliaciniu mokesčiu. Kam dar grįžti prie jau aptartos temos? >> Tai reiškia ir JAV, turėdamos FED'ą, galinti prispausdinti dolerių ir >> nupirkti neribotą kiekį valdžios skolos, kažkodėl vis tiek vykdo tą >> kvailą politiką? > > Čia gal nedidelis nesusikalbėjimas gavosi - aš skolinimąsį užsienyje > supratau kaip skolinimąsį užsienio valiuta. JAV "užsienyje skolinasi" > tik dolerius. Ir palūkanas moka doleriais. Užsieniečiai norėdami gauti > didžiausią naudą iš savo sutaupytų dolerių juos turės išleisti ne kur > kitur, o JAV, o tai reiškia didesnę paklausą JAV produkcijai ir > paslaugoms, daugiau darbo vietų JAV ir t.t. ir pan. Mes apie tai jau > kalbėjome ir rodos sutarėme, kad amerikonams tai win-win situacija. > Tai tu tada visiškai nesupratai dėl ko mes sutarėme. Kai skola didėja - kinai kaupia obligacijas, o amerikonai naudojasi neuždirbtomis prekėmis - kinai jiems parduoda prekes už dolerius, kuriuos tuoj pat iškeičia į obligacijas. Taigi, šiuo atveju visiškai atvirkščiai nei tu rašai - kinai gauna dolerius, bet už juos nieko neperka išskyrus jų valdžios skolos lapelius. Iš čia ir didėjanti gamyba Kinijoje, mažėjanti JAV, Kinijos prekybos perteklius, JAV deficitas, amerikonai gerai gyvena, o kinai jaučiasi turtingi. Tik kai JAV valdžia pradeda mažinti savo skolą - atidavinėti ją kinams, tuomet, tuomet viskas apsiverčia - kinai už obligacijas gauna dolerius, juos išleidžia pirkdami amerikonų prekes, iš amerikonų valdžia surenka tuos dolerius, kad galėtų išpirkinėti obligacijas, amerikonai daugiau gamina ir turi mažiau nei uždirba, kinai - atvirkščiai, prekybos deficitas jau pas kinus. Berods ir šitą jau aptarėme - dolerių kiekį rinkoje reguliuoja FED'as, o valdžios skola gali didėti iki begalybės nekintant ar net mažėjant dolerių kiekiui, jeigu jai skolina ne FED. Buvo ir pavyzdys su Jonu ir Petru, kur jų binarėje sistemoje iš viso yra 10 litų, bet Jonas Petrui skolingas 100 Lt. Tai gi, kaip beburtum, JAV valdžia savo skolinimusi nieko nesukuria, o PASISKOLINA. Kai skolinasi, gali savo gyventojams suteikti daugiau neuždirbtų paslaugų ir prekių, kai atidavinėja skolas - iš jų daugiau atima nei duoda. Plius atima palūkanoms mokėti. >> Aš teigiu, kad valdžia nieko nesukuria, ji tik perskirsto kažkieno >> uždirbtą turtą. Viską, ką ji gali padaryti - iš vienų paimti ir kitiems >> duoti daugiau (socialdemokratija) arba mažiau, tą ėmimą - davimą >> paskirstyti laike (dešimt ar net keliasdešimt metų didina skolą, kol >> pasiskolinti darosi sunku, ir atidavinėti tas skolas jau turi kita >> karta), arba vykdo antrą variantą ir po to dalį laisvanoriškų lėšų >> davėjų apgauna, jiems pasiskolintų lėšų negrąžindama (bankrotas). > > Nebesikartosiu. > Na ir puiku. >> Kaip matome, tarp šalių turinčių savo valiutą, tik Japonija išsišokusi, >> toliau gi gražiai rikiuojasi eurozonos narės, daugumai kurių turint savo >> valiutą niekas nebūtų ryžęsis tiek priskolinti. > > O jeigu pasigilintume į statistiką tai pamatytume, kad iki 2008 metų > daugumos dabartinių pastoviai linksniuojamų lūzerių skolos/BVP santykis > ne tik, kad smarkiai neaugo (net ir tos pačios Graikijos rodiklis > svyravo ~100%), o kai kurių (pvz. Ispanijos, Airijos) ir smarkiai > mažėjo. T.y. nematome reiškinio, kad "kažkas ryžosi priskolinti eurų > lūzeriams vien dėl to, kad jie turi eurą"). O skolos su BVP santykio > šuolis po 2008ų metų - BVP kolapso rezultatas. > Na tai pasidomėk kiek airiai ir tie patys ispanai sukišo į savo bankus per krizę. Norėjo skolindamiesi ištempti privatų sektorių ir nepatempė, galiausiai turėjo verkti išmaldos kai niekas nebeskolino. O 100% BVP skola ekonomikos pakilimo metu - reikia sugebėti, Atsakinga valdžia tuo metu turėtų rezervą kaupti. >> Vėl tu varai tas demagogijas apie nominalus. Juk parašiau - susirinkti >> gali ir infliacijos mokesčiu. Popierėlių valdžia gali prileisti kiek >> nori, bet jie darbo jėgos ir prekių nesikuria, jie gali būti tik >> priemonė visa tai paimti iš gyventojų. > > Tikrai taip. Ir ekonomikai žymiai naudingiau, kai privataus sektoriaus > nuosmukio metu > valstybė didina savo išlaidas, kad gyventojai toliau dirbtų ir sukurtų > vienokį ar kitokį produktą, o ne tapę bedarbiais sėdėtų krapštydami nosį > ir dar gautu pašalpas už nieką. Nors pašalpų davimas už nieką yra geriau > nei nieko nedavimas. Na tai puiku - pakilimo metu kaupk rezervą, tuomet per krizę nereikės kažko prašyti išmaldos ar skolintis už beprotiškas palūkanas, o žiūrėk, galėsi ir kitiems už brangiai paskolinti. Iš ko Kinija ir ta pati Rusija antikrizinę politiką vykdė? Pinigų prispausdino - jie smarkiai krito euro atžvilgiu? Ne, jie turėjo sukaupę labai solidžius rezervus. > >> Logika tame, kad prispausdinta bus tiek, kad valiuta vis dar išlaikytų >> savo vertę, taigi ir skolintis galima ne be saiko. Tokia ta realybė. >> Istorijoje apsčiai pavyzdžių kas atsitinka kai skolinantis arba kartu ir >> spausdinant pinigus prarandamas saikas. > > Belieka nuspręsti, kiek yra tas "be saiko" :) Japonijos atvejis > saikingas ar jau be saiko? :D > Kriterijus labai paprastas - jeigu tavo valiuta nežlunga (jeigu skolą perka CB), arba tau vis dar skolina kiti rinkos dalyviai - vadinasi su saiku. Tam, kad pamatytum ar peržengei ribą, nereikia burti iš kavos tirščių - tiesiog pradedi nebesudurti galų. >> Kai vietinei rinkai duodi daugiau pinigų nei iš jos surenki, >> neišvengiamai perteklius iškeliaus į užsienius. Ir nereikia kelių firmos >> savininko su maldyvais ir mersedesais, pakanka ir valstybės tarnautojo >> su kukliu automobiliu, aifonu ar nauju laptopu, pakanka net ir >> pensininkės močiutės, smarkiau atsisukusios dujų kranelį. > > Dalis pinigų neišvengiamai iškeliaus į užsienius, nebent aptversi šalį > spygliuotą viela :) > Bet dalis vis tiek cirkuliuos vietinėje rinkoje ją stimuliuodami (o > daugiau pinigų rinkoje pasireiškia ne tik per infliaciją, kaip moko > vainienės, bet taip pat ir mažesniu nedarbu, didesnėmis investicijomis į > kapitalą ir t.t. ir pan.). > Infliaciją kels daugėdami tik tie pinigai, kurių kitose rinkose niekam nereikia, bet tuo atveju pinigų kiekis daugės rinkoje tik tuo atveju, jeigu apskritai didinsi jų kiekį. Jeigu gauni neuždirbtų pinigų iš kitų rinkų, kuriose jie yra paklausūs, tai už juos galėsi pirkti ir kitoje rinkoje, tą ir darysi, ypač jeigu vietinėje dėl jų pertekliaus kils kainos. O ar išleisi vien vartojimo prekėms, ar kažkokioms investicijomis, galiausiai gali net pirkti turtą svečiose šalyse - jau kitas reikalas. Bet pinigų perteklių kaip nors išleisi (gali ir skolinti), laikyti juos kojinėje - jokios prasmės. >> Gali. Likutį gali taupyti. Gali ką nors šelpti. > > Jei išleidi mažiau nei uždirbi, kažkas kitas uždirba mažiau. Jei visi > taupo - visi uždirba mažiau, uždirba mažiau - išleidžia dar mažiau. > Mažėja paklausa, didėja nedarbas, ekonomika patiria recesiją. > Bet ta recesija nieko nedarant pati ir išsisprendžia - visi išleidžia ir uždirba mažiau, prekes ir paslaugas irgi priversti pardavinėti už pigiau, tad rinka ir prisitaiko prie esamo pinigų kiekio, aišku, su tam tikra inercija. Keinsiizmą kai kurios šalys taiko dešimtmečius, o rinkos ekonomika gyvavo šimtmečius be jo, gyvuoja ir dabar šalia jo, bet iki šiol pasaulis nesugriuvo. O šiaip tavo scenarijuje, nebijok, pajutę tam tikrus nepriteklius dauguma žmonių nustos kaupti pinigus ir pradės juos leisti kad nusipirktų ko reikia. Na, gal vienas kitas šykštuolis ir mirs iš bado apsikabinęs pinigų maišą. Bet abejoju ar tokius tipažus galėtų išgelbėti papildomų pinigų įliejimas į rikną - tiesiog dvėstų apsikabinę didesnius pinigų maišus. Šiaip jau, nematau nieko blogo jei žmonės mažiau perka visokių šūdniekių - ir ištekliai taupomi, ir jiems patiems dažniausiai į sveikatą tai išeina. Štai Didžiosios Depresijos metu kiek padidėjo JAV gyventojų gyvenimo trukmė. >> Kaip tai neriboja? Pavyzdys: CB yra išleidęs į rinką 100 litų. Kiek >> bankinė sistema maksimaliai gali išduoti paskolų kai privalomieji >> atidėjimai yra 3% ir kiek kai 1%? > > Kiek? Nežinau. Galima nebent manyti, kad esant 3% privalomų atidėjimų > normai paskolos bus šiek tiek brangesnės, nei prie %1. Jeigu nemoki suskaičiuoti, vėlgi skaityk savo cituojamą Modern money mechanics. Nors ten procentai kiti, bet tiesiog "ant pirštų" paaiškinta. O aš pacituosiu tavo taip nemėgstamą wikipediją ir ja pasiremdamas tau suskaičiuosiu: In equations, writing M for commercial bank money (loans), R for reserves (central bank money), and RR for the reserve ratio, the reserve ratio requirement is that R/M >arba= RR; the fraction of reserves must be at least the reserve ratio. Taking the reciprocal, M/R <arba= 1/RR, which yields M <arba= R x (1/RR), meaning that commercial bank money is at most reserves times (1/RR), the latter being the multiplier. Taigi maksimalus daugiklis esant 3% privalomųjų atidėjimų yra 1/(3/100), arba 100/3, arba 33. Taigi, esant rinkoje 100 litų, komerciniai bankai maksimaliai gali išduoti 100 x 33 = 3300 litų. Kai yra 1% privalomųjų atidėjimų, maksimalus daugiklis 1/(1/100), taigi, 100. Bankai maksimaliai gali išduoti paskolų 100 x 100 = 10000 litų.