On 2013.05.27 13:46, RaR wrote:

> Tai ior Bernankės kompanija bei universitetų profesoriai nežino, kas iš
> tikrųjų nustato palūkanų normas?

Kad Bernankė žino tai net neabejoju. Kad daugybė universitetų profesorių 
nežino - taip pat neabejoju.

> Visada teigiau, kad pinigai yra skolos lapeliai. Jeigu jie ne skolos
> lapeliai, tuomet tai yra tiesiog lapeliai, o ne pinigai. Ir vyriausybė
> turi skolintis (o ne tiesiog pasiimti) net ir iš savo CB todėl, kad
> kitaip valiutą ištiks krachas, ir tuomet jau skolintis galės kitų
> spausdinamais pinigais. Iš esmės tam, ką dabar rašai, jau nebeturiu ko
> prieštarauti.

Tiesa sakant  nematau, kodėl valiuta turėtų žlugti, bet tam tikra loginė 
ir politinė prasmė deficitines išlaidas formaliai įforminti kaip 
valstybės skolą yra. Dėl šventos ramybės :)

> Dėl to, kodėl skolinasi net vyriausybės, turinčios proficitinį biudžetą,
> gali būti keletas priežasčių. Aišku, finansų rinkos, pensijų fondai -
> visa tai yra, pensijų fondų atveju tai neblogas būdas dabartinės kartos
> pensijas ateities mokesčių mokėtojams įforminti kaip skolą. Yra ir dar
> akivaizdesnis pavyzdys už Australiją, pvz. Norvegija - šalis su
> sukauptais dideliais rezervais ir pastoviai proficitiniu biufdžetu irgi
> turi ne tokią ir mažą skolą. Nesidomėjau ar taip yra, bet tokios
> valstybės gali užsidirbti papildomų pinigų pasinaudodamos žemais savo
> skolinimosi kaštais - parduoda kažkiek savo ir nuperka kažkiek didesnę
> grąžą duodančių obligacijų.
>
> Bet visgi pagrindinis daugelio šalių skolinimosi motyvas yra pajamas
> viršijančios išlaidos . Pvz. ir ta pati JAV - prezidentas karts nuo
> karto turi kreiptis į kongresą kad šis padidintų skolos limitą - jei
> nebūtų problemos, nebūtų ir kreipimosi,

Tas skolos limitas yra absurdiškas senų laikų reliktas, kuriuo naudojasi 
neo-konai siekdami savų tikslų. Kvailiausia yra tai, kad kaip suprantu 
yra formaliai ribojama konkreti dolerių suma, kurią gali "skolintis" 
JAV. Tuo tarpu augant ekonomikai (o JAV ekonomika turi kur augti, per 
pastaruosius 30 metų gyventojų skaičius JAV išaugo vos ne 100mln.), jai 
aptarnauti reikia vis daugiau dolerių kuriuos gali sukurti tik JAV 
iždas/FEDas.

> dažnai tokiu atveju kongreso
> iškeltų sąlygų imtis priemonių balansuoti biudžetą. Be abejo, skirtingos
> šalys, priklausomai nuo jų finansinės organizacijos ir ilgalaikio
> patikimumo, be didelio pavojaus gali pakelti skirtingo dydžio skolą. Bet
> vien galėjimas prisispausdinti savo pinigų čia nepadės. Kad šaliai
> skolintų jos valiuta, ta valiuta turi būti pakankamai patikima, o
> besaikis spausdinimas finansuojant vyriausybės išlaidas tą patikimumą
> greitai sunaikins. Apibendrinant, galimybė spausdinti pinigus šalims,
> tai darančioms atsakingai, suteikia galimybę esant reikalui save šiek
> tiek patempti už ausų (pasiskolinti iš savęs), bet iš esmės vyriausybės
> finansavo šaltinis visuomet yra jų surenkami mokesčiai.

Man rodos jau sutarėme, kad valstybės skola lygi privataus ir užsienio 
sektoriaų santaupoms. Tai reiškia, kad jei valstybė niekada neturės 
deficitinių išlaidų, privatus ir užsienio sektorius negalės nieko 
sutaupyti, nebent valstybė turi pakankamą einamosios sąskaitos 
perteklių, t.y. gauna tiek įplaukų iš užsienio, kad patenkina vietinio 
privataus sektoriaus taupymo poreikius.

JAV "problema" tame, kad jų dolerius taupo visas pasaulis. Ir kol tokios 
tendencijos nepasikeis, skola (nominaliai) augs.

> Tai tos sistemos su pakankamai nepriklausomais CB, įpareigotais
> užtikrinti didesnį-mažesnį valiutos stabilumą ir apsaugo nuo tų klounų
> vyriausybėje. Stebint valstybes, kuriose tokių sistemų sukurta nėra,
> matoma, kad tokie klounai į valdžią papuola ne taip ir retai. Čia galima
> prisiminti aparteido pabaigą Piertų Rodezijoje (Zimbabvė) ir PAR. Kai į
> valdžią PAR atėjo Mandela, jis daugelio kairiųjų ir juodaodžių
> pasipiktinimui ne tik kad nepanaikino CB nepriklausomybės, pinigų
> spausdinimu nefinansavo "greito juodaodžių gerbūvio pagerinimo", bet
> netgi paliko pareigose tą patį aparteido laikų CB pirmininką ir bene
> visą valdybą. Ir ten bent kurį laiką tiek ekonomika, tiek randas buvo
> gana stabilūs. Zimbabvėje Mugabė greitai pats pradėjo reguliuoti pinigų
> spausdinimą (reikia gi prisispausdinti pinigų, kad pagerinti juodaodžių
> gyvenimą), ir greitai tiek Zimbabvės dolerį, tiek ekonomiką ištiko
> krachas, net daugelis juodaodžių su nostalgija prisimena aparteido l

Kad šimpanzė valdžioj yra blogis - nediskutuotina.
Galima nebent ginčytis ar šimpanzės "spausdinant pinigus" sukurta 
hiperinfliacija sugriovė ekonomiką, ar neteisinga šimpanzės reakcija į 
jo paties sugriautą (nuvarant baltuosius ūkininkus nuo žemės) ekonomiką 
sukėlė hiperinfliaciją.

> Perskaičiau tą brošiūrą jau kadaise, beje, ji kartais išleista ne Sent
> Luiso skyriaus?

Kad ir kurio skyriaus - visi jie vienos pragaro mašinos dalis :)

> Iš esmės ten nieko tokio nėra, aiškinamoji brošiūra, tas
> pats parašyta ir makroekonomikos vadovėliuose bei vikipedijose.
> Zeitgeist'ų kūrėjai ją ištraukė, kad tą "money multiplication"
> mechanizmą, kurį jie patys klaidingai supranta ar sąmoningai klaidina
> neturinčią atinkamų žinių auditoriją, pateiktų kaip kažkokį sąmokslą,
> aprašytą vos ne kažkokiame slaptame dokumente.

Būtent taip. Bet tam tarnauja ir visiems brukama CB nepriklausomybės 
ideologija. Maždaug - sėdi žydai bankininkai ir spausdindami dolerius 
paverčia visus pasaulio gyventojus vergais :)

Aišku jei priimi, kad CB yra valstybės aparato dalis, tai vėlgi galimos 
dvi reakcijos. Jei esi koks libertaras ar vainienė, kuriam valstybės 
aparatas bet kokia forma yra blogis - vėlgi gaunasi, kad CB yra blogio 
dalis. Bet jei priimi, kad valstybės aparatas (geriau ar blogiau jis 
sustyguotas - kitas klausimas) yra normali kiekvienos valstybės dalis, 
tai ir CB priskyrimas valstybiniam sektoriui tampa visai natūraliu.

> Dėl palūkanų reguliavimo mechanizmo, tai kaip besuksi, iki šiol
> pagrindinis buvo CB vykdomos laisvos rinkos operacijos, tai galioja visų
> šalių pagrindiniams CB. Juk tas tavo pacituotas sakinys visiškai
> neprieštarauja šiam teiginiui - jeigu pinigų į rinką išmesta daugiau,
> jie prieinamesni ir pigesni, jei mažiau - atvirkščiai. Juk čia kalbama
> apie pinigų prieinamumą ir kainą rinkoje, o ne imamų tiesiogiai iš FED.
> O kokią reikšmę ateityje turės kiti instrumentai, tame tarpe ir bent jau
> FED visai neseniai pradėtos naudoti mokamos palūkanos už rezervus -
> pamatysime.

Tai kad tie instrumentai jau senai sėkmingai naudojami kitų CB.

Bet kuriuo atveju nematau didelės prasmės čia ginčytis. Tamsta teigia, 
kad pagrindinis pinigų kainos (palūkanų normos) nustatymo instrumentas 
yra OMO, aš teigiu, kad tam reguliavimui yra ir kitos priemonės. Bet 
kaip suprantu mes iš esmės sutariame, kad CB, o ne rinka nustato pinigų 
kainą. Galų gale, jei būtų kitaip - niekas nesektų kiekvieno Bernankės 
ar Draghio pirstelėjimo.

> Nesupratau, kodėl būtent jos leidžia? Juk privačių pensijų fondų verslui
> leidžia gyvuoti pačios valstybių obligacijos (nors iš esmės ir be jų yra
> vertybinių popierių), be to šis verslas JAV gyvuoja tikrai ilgiau nei
> keturis-penkis metus, nuo kada FED pradėjo mokėti tas palūkanas.

O koks skirtumas ar palūkanas moki už obligacijas, ar už rezervus 
sąskaitoj?