> Diskusijos pradžioje specialiai bandžiau vartoti sąvokas valstybinis ar > valdžios sektorius norėdamas pabrėžti, kad kalba eina apie vyriausybę > (šiuo atveju JAV) plačiaja prasme. > > Va eurosistemoje ECB tai tikrai yra "independent of government". > Kad centriniai bankai yra valdžios institucijos - tai man savaime aišku. ECB dėl ES kaip darinio ypatumų yra iš tikrųjų labiau nepriklausomas nuo ES šalių parlamentų nei kad FED nuo JAV kongreso, be to jam mažiau ir tikslų keliama, pagrindinis - valiutos stabilumas. > >> Trumpai kalbant, neužtenka tik aptikti kažkokią frazę ir interpretuoti >> savaip. Reikėtų straipsnelį perskaityti iki galo ir pabandyti suprasti >> apie ką eina kalba. > <... daug raidžių ...> >> Taigi, visa esmė čia ta, kad dėl pakitusios bankų veiklos, naujų >> finansinių instrumentų, M1, M2 ir M3 tapo rodikliais, nekoreliuojančiais >> su tikru ekonominiu aktyvumu, todėl FED savo monetarinėje politikoje >> nusprendė šiais rodikliais nebesivadovauti. FED'as, be abejo, ir toliau >> vykdo monetarinę politiką, t.y. keičia pinigų kiekį rinkoje, bet >> pagrindinis jo rodiklis - tarpbankinė palūkanų norma. > > Ko gero reikia sakyti ne rodiklis, o tikslas. > Taip, tikslas ir tuo pat metu ir rodiklis. >> Kvailas pasakymas. Atviros rinkos operacijos - tai ir yra pinigų kiekio >> didinimas/mažinimas, kai perki aktyvus - paleidi į rinką pinigus, o kai >> juos parduodi - išimi pinigus. Keičiant pinigų kiekį (jų pasiūlą) ir >> reguliuojama palūkanų norma, tai juk aiškiai pasakyta ir tavo pateiktame >> sakinyje. Jeigu ji būtų nustatoma kažkokiomis administracinėmis >> priemonėmis - tai kam iš viso būtų reikalingos atviros rinkos operacijos? > > Tai ne taip senai jau diskutavom - anksčiau buvo būtinai reikalingos, > nes kitų instrumentų FED'as nelabai turėjo. Dabar jau turi. Aišku iš > inercijos OMO gal dar šimtą metų naudos. O tikslas aiškus - nustatyti > FEDo norimą palūkanų normą. Tebelieka pagrindinis instrumentas. Jeigu jau pats cituoji FED, tai ir aš jį pacituosiu. Nueini į FED titulinį puslapį, iš ten į "About FED", iš ten "The Federal Reserve System: Purposes and Functions" - pagrindinę FED aiškinamąją brošiūrą PDF formatu, kurioje jis aprašo savo struktūrą, veiklą, tikslus ir priemones. Tada atsidarai trečią skyrių "The Implementation of Monetary Policy" (http://www.federalreserve.gov/pf/pdf/pf_3.pdf), ir skaitai skirsnį "Controlling the Federal Funds Rate", čia pirmos pastraipos pradžia yra tokia: "The Federal Reserve's conduct of open market operations, its policies related to required reserves and contractual clearing balances, and its lending through the discount window all play important roles in keeping the federal funds rate close to the FOMC's target rate. Open market operations are the most powerful and often-used tool for controlling the funds rate. These operations, which are arranged nearly every business day, are designed to bring the supply of Federal Reserve balances in line with the demand for those balances at the FOMC's target rate." Kad skaitytojas geriau įsidėmėtų, dešinėje išneštas antras sakinys žaliomis raidėmis: "Open market operations are the most powerful and often-used tool for controlling the federal funds rate." > >> Kokias būdais tą savo frazę sukūrei iš pateikto angliško teksto? > > Galėjau pacituoti ir daugiau, bet pamaniau, kad bus per daug baisu: > > "Reserve requirements affect the potential of the banking system to > create transaction deposits. If the reserve requirement is 10% <... > vadovėlis money multiplier pavyzdys...> > > _In practice, the connection between reserve requirements and money > creation is not nearly as strong as the exercise above would suggest._ > <...> Furthermore, the Federal Reserve operates in a way that permits > banks to acquire the reserves they need to meet their requirements from > the money market, so long as they are willing to pay the prevailing > price (the federal funds rate) for borrowed reserves. Consequently, > reserve requirements currently play a relatively limited role in money > creation in the United States. > > Kitaip tariant, banko galimybę išduoti paskolą riboja ne rezervų kiekis, > o jų kaina. > Tai nereiškia, kad tas "pinigų multiplikavimo" modelis tapo kažkoks neteisingas ar pasenęs. Tik tiek, kad esant išvystytai tarpbankinių paskolų sistemai, o reikalui esant ir pasinaudojant FED "discount window", šį modelį bankams paprasčiau atitikti pasiskolinant pinigų rinkoje nei staigiai mažinant paskolų kiekį ar pritraukiant naujų indėlių (ką greitai padaryti dažnai yra keblu). Taigi, FED viena ranka nustato kažkokias "pinigų multiplikavimo" ribas - privalomuosius atidėjimus, tai yra administracinė priemonė, keičiama ne taip jau dažnai, o kita ranka palengvina ar pasunkina galimybes atitikti tas ribas, ir tai daro laisvos rinkos operacijomis. Laisvos rinkos operacijos daug lankstesnės - galima greitai reaguoti į palūkanų normų pokyčius ir subtiliai juos koreguoti, netgi neskelbiant naujos oficialios palūkanų normos. >> Čia tu sakei, kad mokesčiai iš esmės nereikalingi, nes valdžia savo >> išlaidas gali finansuoti spausdindama pinigus. > > Ne kartą rašiau, kad mokesčiai sukuria vertę pinigams ir reguliuoja > visuminę paklausą. Pagrindinė jų funkcija visoms valdžioms - finansuoti jos išlaidas. Kai kurios vyriausybės mokesčių didinimą/mažinimą naudoja ir keinsiistiniam paklausos reguliavimui. Dėl tos frazės "mokesčiai sukuria vertę pinigams" - tai taip keistokai suraityta. Čia tikriausiai nori pasakyti: "Galėtų pinigų prisispausdinti ir taip finansuoti savo išlaidas, bet tuomet pinigų smarkiai daugėtų ir jie nuvertėtų. Kadangi vyriausybė pinigų nespausdina, o savo išlaidas finansuoja surinkdama juos iš gyventojų, todėl ji pinigų nenuvertina ir tai reiškia, kad mokesčiai sukuria jiems vertę." Čia tokią keistą loginę grandinę turi omeny, ar ką nors kitą? >> Tai normalu, kas dėl to ginčijasi? Per pastaruosius 2-3 metus tikrai >> nesikeitė kartais. > > Per pastaruosius 3m. išaugo 1,5 karto. Nesiimu spręsti ar tai daug ar > mažai. Palyginus su mano paskaičiavimais kiek jų reikėtų prisispausdinti norint jais vietoje mokesčių finansuoti vyriausybės išlaidas - tai niekis. >> Tai puiku, pagaliau, atrodo, pripažįsti, kad bankas neišduoda paskolų >> daugiau nei gauna indėlių, kitaip jo rezervai greitai išsibaigtų. > > Rezervai išsibaigti negali, nes gali sutrikti atsiskaitymo sistema arba > tarpbankinė palūkanų norma gali išaugti virš CB pageidaujamos. Kad > bankų sistemoje visada būtų pakankamai rezervų - rūpinasi CB. > Bet vis tik jei nebeturi rezervų, negali ir skolinti - tuomet jau pačiam reikia skolintis rezervus, kad juos galėtų perskolinti. O kuo rūpinsis CB - tai jau priklausys nuo ekonominės situacijos ir CB reakcijos į ją. Jeigu ekonomika stagnuoja, infliacijos nėra, tuos rezervus jis tau kiš kone už dyką. Jeigu kyla infliacija, burbulai, išduotai paskolai padengti skolindamasis rinkoje ar tuo labiau iš CB bankas gali ne pelną, o nuostolį uždirbti. >> Prie ko čia tie mokesčiai už operacijas? > > Prie to, kad banko galimybes teikti paskolas riboja ne rezervo > reikalavimai, o jų kaina. CB reguliuodamas tarpbankinę palūkanų normą > pigina arba brangina komercinių bankų paskolas, dėl ko (bent teoriškai) > didėja arba mažėja paskolas imančių skaičius arba paskolų sumos. Be abejo taip - kas dėl to ginčijasi? Rezervo reikalavimai šioje sistemoje irgi turi savo funkciją - nustato ribas iki kiek tu gali turimus rezervus perskolinti papildomai nesiskolindamas. Kad rezervo reikalavimai yra pagrindinis monetarinės politikos instrumentas aš niekada ir neteigiau. >> Taigi ir aš teigiau, kad >> sąskaita banke - tai ne seife gulintys pinigai, o banko įsipareigojimas >> tam tikromis sąlygomis grąžinti indėlį. Kitaip bankas negalėtų tų pinigų >> perskolinti, t.y. vykdyti pagrindinės savo veiklos - būti tarpininku >> tarp norinčių pinigus paskolinti (nors ne visi skolinantieji tai >> supranta, daug kas galvoja kad palūkanos už indėlį jiems mokamos >> labdaros tikslais) ir norinčių pinigų pasiskolinti. > > Indėliai yra vienas pigiausių pinigų rezervams šaltinių. Čia vėlgi > reikia pabrėžti, > kad rezervai reikalingi ne skolinimui, o bankų tarpusavio atsiskaitymams. Bankai juk ir yra skolinimo institucijos, todėl jiems rezervai reikalingi būtent skolinimui. Be abejo, privatūs piliečiai ar įmonės neturi galimybės atsidaryti sąskaitų CB, todėl komercinių bankų sąskaitose esantys jų pinigai visada yra virtualūs, jie net norėdami negali uždrausti jų perskolinti. Laikyti savo pinigus neliečiamus jie gali tik vienu būdu - pasinaudoti pasaugos funkcija ir užrakinti į seifą grynus pinigus. Šiaip jau būčiau linkęs už tokią sistemą, kurioje savo sąskaitas CB galėtų laikyti bet kas, netarpininkaujant komerciniams bankams. Nors kita vertus komerciniai bankai paprastai yra bankinės sistemos, kontroliuojamos CB, dalis. Už galimybę naudotis CB paslaugomis ir privilegijomis, jie turi paklusti jo reikalavimams, teikti duomenis ir pan.