> O Tamsta į banko terminuotą indėlį pinigus kam dedate? Tam, kad > nuskurstumėte, ar tam, kad (bent nominaliai) praturtėtumėte gaudamas > palūkanas? > > Jei valdžia surenka daugiau mokesčių, nei vėliau išleidžia > (proficitinis biudžetas), pinigų privačiam sektoriui lieka daugiau ar > mažiau? Jei valdžia išleidžia viską ką surenka ir dar moka palūkanas > už obligacijas (deficitinis biudžetas), tai pinigų privačiame > sektoriuje daugėja ar mažėja? > Tai įdomu - o iš ko gi valdžia tas palūkanas moka? Juk iš tų pačių surinktų mokesčių - vadinasi, atimdama iš to paties privataus sektoriaus, taigi dalis iš privataus sektoriaus mokesčiais surinktų lėšų atitenka kaip palūkanos privataus sektoriaus daliai, turinčiai obligacijų. Taigi, šiuo būdu ne iš kažkur nukrito turtai privačiam sektoriau, o įvyko perskirstymas iš vienų privataus sektoriaus atstovų kitiems. Kai valstybė skolinasi - surenka papildomų lėšų iš privataus sektoriaus dalies, perkančios obligacijas, ir atiduoda kitai (o gal kartu ir tai pačiai) privataus sektoriaus daliai, gaunančiai pensijas, pašalpas, valstybės tarnybos atlyginimus, vykdančiai valstybės užsakymus ir pan. Kai skola vis didėja, aprašytas perskirstymas didėja. Kai valstybė mažina skolą, tai aprašytai privataus sektoriaus daliai, gaunančiai lėšas, sumoka mažiau nei surenka mokesčiais, o likutį grąžina obligacijų turėtojams. Kai valdžia kaupia rezervus - vyksta lygiai tas pats procesas, tik likutis atitenka ne obligacijų turėtojams, o kaupiamas rezerve. Kai valdžios rezervai tirpsta - vyksta pirmasis aprašytas procesas, tik privataus sektoriaus dalis, gaunanti valstybės lėšas, jų gauna daugiau nei surenkama mokesčių ne obligacijų pirkėjų sąskaita, o rezervo tuštėjimo sąskaita. Reikia įsisąmoninti kad valdžia pati jokio turto nesukuria, taigi ir negali jo visumoje duoti daugiau nei paima, ji tik perskirsto turtą. >> O kai obligacijos verčiamos į kažkokį kitą turtą (valdžia >> atiduoda skolas), tuomet jau reikia proficitinio biudžeto ir, anot, tavo >> logikos, privataus sektoriaus skurdinimo. Taigi, anot tavo logikos, >> privatus sektorius turtėja, kai mainais už pinigus, kuriuos galėtų >> išleisti kitkam, gauna valdžios skolos lapelius, o kai už tuos skolos >> lapelius gauna pinigus, tuomet nuskursta. > > Obligacijoms išpirkti proficitinis biudžetas nebūtinas ;) Tai viena. > Antra - niekas neverčia pirkti obligacijų. T.y. jei turi kur padėti > pinigus naudingiau - gali tą ir padaryti. Trečia - jei už atliekamus > įsigyji obligacijų, o vėliau randi kur investuoti geriau - gali jas > parduoti. Gali užstatyti banke ir paimti paskolą. Ir t.t. ir pan. Kaip > jau kažkada rašiau - civilizuotų šalių obligacijos likvidumu mažai > skiriasi nuo grynųjų. > Čia aš tik pratęsiu tavo logiką - jeigu pirkdamas obligacijas, anot tavęs, privatus sektorius turtėja, vadinasi parduodamas - biednėja? Jeigu mažini valstybės skolą, proficitinis biudžetas yra būtinas. Jis netgi iš esmės būtinas vien palaikyti esamą skolų lygį, ypač kai jis didelis, nes reikia mokėti procentus. Tiesa, oficialiai palūkanų mokėjimas priskiriamas skolos aptarnavimo išlaidoms, bet esmės tai nekeičia. Neturėdamas proficitinio biudžeto skolą mažinti gali tik vieninteliu atveju - atsisakant savo įsipareigojimų, t.y. bankrutuojant. > >> O jeigu skolinasi užsienyje, tai turtinamas užsienio privatus sektorius? >> Ir kas jį turtina - šalies mokesčių mokėtojai? > > Tai taip išeina. Dėl to skolimasis užsienyje be būtino reikalo - > kvaila politika. > Tai reiškia ir JAV, turėdamos FED'ą, galinti prispausdinti dolerių ir nupirkti neribotą kiekį valdžios skolos, kažkodėl vis tiek vykdo tą kvailą politiką? >> Taipogi ir jei šalies >> privatų verslą turtina valdžios skolinimasis, tai iš esmės tą turtinimą >> atlieka šalies mokesčių mokėtojai. Juk valdžios skolas ne koks nors >> dievulis apmoka, o pačios šalies mokesčių mokėtojai, valdžios skolos >> taipogi yra jos mokesčių mokėtojų skolos. > > O tai kas čia tokio nuostabaus? Valstybė viena ranka ima (sukurdama > paklausą pinigams), kita ranka duoda. O Tamsta gal nori, kad valstybė > tik imtų? > Aš teigiu, kad valdžia nieko nesukuria, ji tik perskirsto kažkieno uždirbtą turtą. Viską, ką ji gali padaryti - iš vienų paimti ir kitiems duoti daugiau (socialdemokratija) arba mažiau, tą ėmimą - davimą paskirstyti laike (dešimt ar net keliasdešimt metų didina skolą, kol pasiskolinti darosi sunku, ir atidavinėti tas skolas jau turi kita karta), arba vykdo antrą variantą ir po to dalį laisvanoriškų lėšų davėjų apgauna, jiems pasiskolintų lėšų negrąžindama (bankrotas). >> Dėl skolų, tai jos kamuoja ne tik >> eurozoną (ir ne visą), bet tas šalis, kurios išlaidavo ne pagal >> galimybes. Euro kaltė tik tokia, kad šalys galėjo daugiau ir pigiau >> prisiskolinti, nes euras kai kurioms šalims suteikė nepelnytą patikimumo >> avansą. > > Šalys turinčios savo valiutas gali "prisiskolinti" kiek širdis geidžia. > O eurosistema - tai pseudo aukso standartas su visom iš to > išplaukiančiom bėdom, kurių civilizuotas pasaulis buvo atsikratęs > prieš 40 metų. > Deja, negali, jeigu tebenori turėti tą savo valiutą, kuri ir toliau gali atlikti jai paskirtas funkcijas. Ir kažkodėl statistika to nepatvirtina. Imant išsivysčiusias šalis (priklausančias Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai), skola kaip procentais nuo BVP: Japonija 230 Graikija 200 Portugalija 135 Italija 131 Airija 128 Islandija 115 JAV 114 UK 114 Prancūzija 110 Ispanija 105 Belgija 102 Vengrija 87 ........ Danija 61 Čekija 57 N.Zelandija 56 Švedija 47 Norvegija 43 Šveicarija 39 Korėja 37 Liuksemburgas 34 Australija 28 Estija 16 Kaip matome, tarp šalių turinčių savo valiutą, tik Japonija išsišokusi, toliau gi gražiai rikiuojasi eurozonos narės, daugumai kurių turint savo valiutą niekas nebūtų ryžęsis tiek priskolinti. O mažiausias skolas turi šalys daugumoje, turinčios savas valiutas, bet mokančios atsakingai tvarkyti savo ekonomikas. Taip kad eurozonos šalių skolų krizė ne kažkieno kito, o jų pačių ilgalaikio negebėjimo nors kiek balansuoti savo išlaidas su pajamomis pasekmė. >> Tiesą sakant, reikėtų baigti tą diskusiją apie nieką, nes visiškai >> akivaizdu, kad negali suvartoti daugiau nei uždirbi, jeigu tavęs >> nešelpia kažkoks geras dėdė, jokios manipuliacijos su skolos lapeliais >> vertybių nesukurs. Tad tai, ką suvartoja valdžia, turi kažkokiu būdu >> atimti iš savo gyventojų, tegu ir per infliacijos mokestį. Tik tiek, kad >> jeigu sugebi reikiamas lėšas iš gyventojų surinkti normaliu būdu, >> nereikia žlugdyti savo valiutos su visomis pasekmėmis ekonomikai. >> Nepaisant visų teorinių išvedžiojimų ir demagogijų, normalios šalys taip >> ir elgiasi, nesvarbu kokią ir kieno valiutą jos naudoja. > > Priešingai - tai labai svarbu. Net Krugmanas jau tą suprato :D > O valdžia iš gyventojų tegali atimti tik tiek, kiek pati yra > išleidusi. Nes už namudinį pinigų spausdinimą yra baudžiama :D > Vėl tu varai tas demagogijas apie nominalus. Juk parašiau - susirinkti gali ir infliacijos mokesčiu. Popierėlių valdžia gali prileisti kiek nori, bet jie darbo jėgos ir prekių nesikuria, jie gali būti tik priemonė visa tai paimti iš gyventojų. > >> Bet iki šiol nieko neišdūrė. Skolina tuos pačius dolerius, jenas, >> svarus, juos ir atsiima su atitinkamais procentais. Ar, tavo nuomone, >> visi investuotojai, perkantys obligacijas, yra beviltiški debilai, >> nemokantys apskaičiuoti kas apsimoka? Juk pinigus investuoti gali į >> labai daug ką - kitus vertybinius popierius, prekes, žaliavas, NT, >> tauriuosius metalus ir kt. > > Jie ne idiotai. Jie žino, kad visada bus "prispausdinta" tiek dolerių > jenų ar svarų kiek reikia. Ir dėl yra pasitikėjimas. > > Tai aišku prieštarauja Tamstos logikai, kad negalima pasitikėti > šalimis "spausdinančiomis" pinigus. Bet realybė atvirkščia. > Logika tame, kad prispausdinta bus tiek, kad valiuta vis dar išlaikytų savo vertę, taigi ir skolintis galima ne be saiko. Tokia ta realybė. Istorijoje apsčiai pavyzdžių kas atsitinka kai skolinantis arba kartu ir spausdinant pinigus prarandamas saikas. >> O tai dabar pasakyk kiek paskolinta yra Graikijai, gali su Lietuva >> lyginti ir nenominaliomis sumomis, o, pvz., pagal BVP. Esmė tame, kad >> gali kiek nori kišti pinigų į ekonomiką, jeigu turėsi išsipūtusį >> nuostolingą valstybinį sektorių, tie pinigai išgaruos be pėdsako. > > Ir kaip gi tie pinigai "išgaruos be pėdsako"? Aišku yra skirtumas kaip > juos panaudosi. Jei paimsi milijoną Lt ir išdalinsi varguoliams > runkeliams, tai runkeliai greičiausiai visą ta milijoną labai greitai > išleis vietinėje rinkoje, t.y. tas milijonas praktiškai tiesiausiu > keliu paklius į vietinę ekonomiką. Tuo tarpu, jei tas milijonas bus > išleistas per neskaidrius viešuosius pirkimus ir nusės kokios > kelininkų firmos savininko asmeninėje sąskaitoje, tai jis gal bus > išleistas atostogoms Maldyvuose, naujam Mercedesui ir pan. T.y. > vietinei ekonomikai naudos daug neduos. > Kai vietinei rinkai duodi daugiau pinigų nei iš jos surenki, neišvengiamai perteklius iškeliaus į užsienius. Ir nereikia kelių firmos savininko su maldyvais ir mersedesais, pakanka ir valstybės tarnautojo su kukliu automobiliu, aifonu ar nauju laptopu, pakanka net ir pensininkės močiutės, smarkiau atsisukusios dujų kranelį. >> Visąlaik atsiremi į tai, kad negali išleisti daugiau nei uždirbi, nebent >> tave kažkas šelpia iš išorės. Pasiskolinimai tik suteikia laiko spręsti >> problemas, bet neišsprendžia jokių esminių ekonominių problemų > > Lygiai taip pat negali uždirbti daugiau nei išleidi. > Gali. Likutį gali taupyti. Gali ką nors šelpti. >> Privalomieji atidėjimai nustato paskolų lubas esant tam tikram tikrųjų >> pinigų (t.y. išleistų CB-o) kiekiui. Jeigu dėl to kyla kokių neaiškumų, >> paskaityk savo cituojamą "Modern money mechanics" - ten pateiktas >> pavyzdys su labai konkrečiais skaičiais. Kol lubų nepasieki - gali >> skolinti. >> >> Tavo pavyzdys su pinigų pervedimais iš A į B visiškai nieko nepasako. >> Privalomuosius rezervus turi laikyti nuo kiekvieno indėlio, dažniausiai >> skirtingus skirtingiems indėlių tipams. Visokioms einamosioms sąskaitoms >> ir tuo labiau pinigų judėjimui jokie privalomieji rezervai paprastai >> negalioja. > > Šiaip jau atvirkščiai. Bent jau JAV (o turbūt ir daug kur kitur) > būtent einamosioms sąskaitoms yra reikalavimai rezervams. Ir tai > visiškai logiška - nes pinigai tarp einamųjų sąskaitų juda labiausiai, > o rezervai visų pirma reikalingi tarpbankiniams atsiskaitymams. > Tuo tarpu visokiuose terminuotuose indėliuose ir pan. pinigai > "išaldomi", todėl rezervo reikalavimai tokiems indėliams nekeliami. > Paskutine fraze, aišku, nusirašiau, bet esmės tai nekeičia - pinigų pervedimams jokių atidėjimų nėra. Atidėjimai yra tik indėliams, ir jie riboja tik išduodamų paskolų lubas. Aišku, rezervai reikalingi pagrinde tam, kad bankas nepritrūktų pinigų bet kuriuo metu atsiskaityti su indėlininkais, o iš einamųjų sąskaitų gali atsiimti bet kada. Bet jau nebesuprantu šios diskusijos apie privalomuosius atidėjimus ir tarpbankinių atsiskaitymų tikslo. >> Kas iš to, kad tas A pervestų ir visus rezervus į B? Tuomet >> tų pinigų, kurių negalinti skolinti A, gali skolinti B, tad ar >> pervedinės jie ir kiek pervedinės vienas kitam - visiškai nesvarbu >> visuminiam išduotų paskolų ar privalomai atidėtų rezervų dydžiui >> bankinėje sistemoje. > > Pavyzdžio prasmė - parodyti, kad privalomieji rezervai neriboja > paskolų išdavimo. Ir tai ne "vadovėlinė tiesa", o realus faktas. > Kaip tai neriboja? Pavyzdys: CB yra išleidęs į rinką 100 litų. Kiek bankinė sistema maksimaliai gali išduoti paskolų kai privalomieji atidėjimai yra 3% ir kiek kai 1%?