On 2013.05.21 12:53, RaR wrote:

> Čia atsakymas į tavo teiginį, kad kadangi ir vyriausybė, ir CB yra
> valdžios struktūros, taigi vyriausybė gali prisispausdinti pinigų kiek
> nori ir kada nori. Valdžių atskyrimo principas užtikrina, kad taip
> nebūtų, panašiai kaip ir valdininkas pats savęs negali teisti už
> kriminalinius nusikaltimus, pats susikurti sau įstatymus ir pan.
> Tai ir FED'as didžiąja dalimi yra privatus - jo akcininkai yra šalies
> komerciniai bankai. Vis tik piniginę politiką formuoja valdžia - tiek
> FED-o pareigūnus, vykdančius piniginę politiką, paskiria kongresas ir
> prezidentas, tiek Reichsbank'o piniginei politikai vadovavo Vokietijos
> valdžia. Pvz. litus spausdina privati spaustuvė, pensijas moka ir
> valstybės obligacijas platina komerciniai bankai, bet visa tai vyksta
> kontroliuojant valdžiai ir disponuojant jos pinigais. Senieji centriniai
> bankai visi susikūrė komercinių bankų pagrindu - tiesiog valdžia
> pavesdavo pasirinktam bankui vykdyti šias funkcijas ir kontroliuodavo ,
> kaip jos vykdomos, skirdavo savo atstovus.

Apie ką ir kalbu. Vyriausybė, iždas ir CB yra to paties valstybinio 
sektoriaus dalys. Be to kaip pats rašai - didelę dalį valstybių skolų 
valdo tų pačių šalių CB. Kitaip sakant valstybinis sektorius nusipiešia 
pinigus, perdeda ir vienos kišenės į kitą, pavadina tą procesą skolinimu 
ir išleidžia į apyvartą.

> Dėl Vokietijos, tai
> pasiskaitinėk, visur aiškiai rašoma, kad hiperinfliacija sukelta vykdant
> valdžios nurodymus. Vokietijai po karo reikėjo mokėti didžiules
> kontribucijas, ir valdžia spausdindavo pinigus, pirkdavo užsienio
> valiutą, ja mokėdavo kontribucijas kol markė tapo nieko verta ir už ją
> nieko nebegalėjai nupirkti.

Tik dar prieš tai prancūzams okupavus Rūro regioną buvo sužlugdyta 
Vokietijos ekonomika. Lygiai tas pats Zimbabvėj - kai negrai atėmė iš 
baltųjų žemes žlugo šales ekonomika, kurios rezultatas - infliacija.


> Nieko nesuprantu - kodėl doleris ar jena yra nekonvertuojamos valiutos?
> Ir litas, ir jena, ir doleris yra konvertuojamos, nes jas gali laisvai
> išsikeisti į kitą valiutą. Nekonvertuojamos yra tos, kurios turi
> nustatytą oficialų kursą, kuris skiriasi nuo rinkos, oficialiu kursu bet
> kas ir bet kiek negali pasikeisti.

Laikas atsisakyti gariūninės terminologijos. Litas yra konvertuojama 
valiuta, nes LB garantuoja, kad už litą tu gausi ~0,29€. Doleris yra 
nekonvertuojama valiuta, nes FED'as tau nieko negarantuoja. Lygiai kaip 
BoJ nieko negarantuoja dėl tavo turimų jenų, o ECB dėl eurų.

> O Kubilius prie to, kad valdžia visada skolinasi pinigų kai jų trūksta.
> Jeigu netrūktų - nesiskolintų. Jeigu visose valstybėse įprasta praktika
> būtų visus poreikius finansuoti prisispausdinant pinigų, valstybės
> neturėtų skolų.

Kaip ir sakiau - valstybės skolos platinimas yra archaiška monetarinė 
operacija palūkanų normos apatinei ribai nustatyti. Techniškai jos 
galima ir nevykdyti, yra ir kitų priemonių tam pačiam rezultatui 
pasiekti. Pvz. mokėti palūkanas už atidėjimus.

> Tai ir nebekartok, iš to jokios naudos, geriau pasiskaityk kokias
> ekonomikas ar wikipedijas, jei mano paaiškinimai nepadeda.

Tik iš wikipedijų ir mokytis ;)

> Patraukti gali laisvai. Parduoti dalį turimo rezervo - ir tavo pinigai
> iš rinkos išnyksta,

Tai yra tarpbankinės rinkos likvidumo reguliavimas. Jokio rezervo tam 
nereikia - juk valstybės skolos popierių gali išleisti kiek nori.
Bet augant M3 centrinis bankas vėl bus priverstas atitinkamai didinti M1.

> pakeli bazines palūkanas, ir sumažėja noras
> skolintis bei paleisti pinigus į apyvartą.

Apie ką ir kalba - CB reguliuoja pinigų kainą, bet ne kiekį.