> Nu. To paties dolerio vertė euro atžvilgiu vis smuko ir smuko. Bet > nesenai užsienio spauda pranešė, kad "besivystančios" šalys mažina eurų > dalį savo užsienio valiutų atsargose, o dolerių ne. O pagal Tamstą > turėtų būti priešingai. Pastaruosius keletų metų nedaug, bet dolerio kursas euro atžvilgiu kilo. Euru mažiau pasitikima dėl kur kas menkesnės istorijos lyginant su doleriu, o pastaruoju metu būtent dėl pietinių eurozonos šalių siekio sumažinti apribojimus eurų kiekio didinimui. > JAV ar kokia Japonija nėra "failed state" kaip kokia Zimbabvė ar > Somalis. Stipri valstybė - stipri valiuta. Silpna valstybė - silpna > valiuta. Stipri valstybė gali labai greitai savo valiutą sužlugdyti jeigu apriboja CB funkcijas ir vyriausybė pradeda reguliuoti pinigų spausdinimą. Tai yra ne kartą atsitikę su ne viena stipria valstybe, dažniausiai jai įsivėlus į karą. > Jei turėtum teisę piešti litus - ar skolintumeisi iš draugo ar bobutės > tam, kad nueitum į parduotuvę? Manau, kad būdamas protingas - > nusipieštum pats. > > Nereiktų ir amerikiečių ar japonų laikyti idiotais. Nėra jokios prasmės > skolintis valiutos, kurios leidybos monopolis priklauso jiems patiems. Tai jie ir nėra idiotai, nes nesivadovauja tokių proto bokštų kaip tu patarimais dėl pinigų nesiskolinimo ir jų prisispausdinimo. Jeigu JAV ir Japonijos vyriausybės turėtų pinigų leidimo monopolius, joms nereikėtų skolintis, ir jos neturėtų tokių didžiulių skolų, nereikėtų pastoviai spręsti ir valstybinės skolos problemos. Bet būdami neidiotai, jie pinigų leidimo monopolį suteikė ne vyriausybėms, o savo gana nepriklausomiems CB, turintiems kiek kitus tikslus ir sprendžiantiems kiek kitus uždavinius nei vyriausybės. > CB nereguliuoja pinigų kiekio rinkoje - tiesiog neturi tam priemonių. Kaip tai nereguliuoja? Tai viena pagrindinių jų funkcijų. Priemonių turi pakankamai - pagrinde supirkdami vertybinius popierius, užsienio valiutas ir brangiuosius metalus - taip tiesiogiai padidindami savo leidžiamų pinigų kiekį rinkoje, kai nori sumažinti - visa tai parduoda; nustatydami privalomųjų atidėjimų procentą komerciniams bankams ir kt. Jeigu turi omeny LB, tai jis pagrindinio, pirmojo instrumento, neturi. Lito kiekį apyvartoje reguliuoja rinka - kai turi eurų ir nori litų, jų kiekį rinkos dalyviai padidina padėdami į LB rezervus eurus ir tokiu būdu leisdami LB "prispausdinti" atitinkamą kiekį litų; kai litų nereikia, bet reikia eurų, iš LB perkami eurai, LB rezervai mažėja, bet tuo pačiu ir litų kiekis rinkoje.