> Natūralu. Juk JAV valstybinis sektorius bet kuriuo momentu gali > išleisti neribotą kiekį dolerių ir padengti visus savo > įsipareigojimus, t.y. JAV negali bankrutuoti. Dėl to ir yra > pasitikėjimas. O JAV "skola" mažėjo visų pirma dėl to, kad BVP augimas > lenkė "skolos" augimą, o ne dėl to, kad JAV tikslingai siekė sumažinti > skolą (nors buvo ir tokių etapų). > > Tuo tarpu eurosistema braškėjo ant ribos, kol ECB atsisakinėjo dengti > valiutų sąjungos narių įsipareigojimus. Kai politika pasikeitė - > situacija gerokai stabilizavosi. > Na tai aš ir neneigiu, kad JAV ir ypač Japonijos CB gali gelbėti savo šalis nuo bankroto, esant reikalui nupirkdamas didelę dalį jų obligacijų. Vis tik čia buvo diskusija dėl fundamentalesnių dalykų - atseit jų vyriausybės gali neribotai, be jokio užstato spausdinti pinigus. Vyriausybės pinigų spausdinti negali, CB jiems jų skolina, o ne duoda, ir tai daro vadovaudamiesi savo tikslais, visų pirma žiūrėdami savo leidžiamos valiutos stabilumo. JAV ir ypač Japonijos CB jų vyriausybėms yra kaip geri turtingi kreditoriai - skolina daug, jeigu trūksta skolos neatidavus, dar paskolina, bet skolos nenurašo. Jeigu FED'as neribotai skolintų vyriausybei, jis ir kitos valstybinės įstaigos laikytų ne 47% JAV skolos, o 100%; dabar gi daugiau nei pusė skolos laiko ne valdžios institucijos, iš jų 28% užsieniečiai, ir jiems visiems reikia mokėti palūkanas. Bet jeigu FED vyriausybei skolintų neribotai, doleris greitai taptų nieko vertais popierėliais. Eurozonos sistema braškėjo dėl to, kad nebuvo griežtai kontroliuojamos šalių skolos. Tas ECB vykdomas jų obligacijų supirkinėjimas (nors kol kas ir ne itin dideliais mastais) - tik laikina gelbėjimo priemonė. Tvirčiau stovinčios šalys nesusitaikys su tuo, kad euras būtų pastoviais skiedžiamas finansuojant ir didinant iki begalybės kai kurių šalių skolas ir taip jas išlaikant. Einama kitu keliu - didės biudžetų kontrolė, kitaip tvirtesnių ekonomikų šalys atkabins "nachlebnikus" arba pačios pasitrauks iš tokios lėšų perpumpavimo iš vienų šalių kitoms sistemos. > Tai opiumas liaudžiai. Fiat valiutos yra "dengtos" įstatymu, jų kiekio > reguliuoti > iš esmės neįmanoma, bet kaip matome jos sėkmingai išsilaiko. > Ne vien įstatymu, bet ir rezervais. Kad CB vykdo monetarinę politiką, akivaizdžiai reguliuoja valiutos kiekius - akivaizdu, apie tai prirašytos krūvos vadovėlių, ir nesinori dėl to daugiau aušinti burnos. Vien tik įstatymu paremta valiuta būtų panaši į sovietinį rublį - dekretu nustatomas kažkoks jo kursas kitos valiutos atžvilgiu, kuris realioje rinkoje negalioja, nes bet kokios prekės, taip pat ir pinigo kainą apsprendžia jo pasiūlos/paklausos santykis, o užsienio prekyba vykdoma vien užsienio valiuta. > Tamsta vis bandai įrodyti, kad vyriausybė, iždas ir centrinis bankas > yra "atskiros respublikos" tarpusavyje neturinčios nieko bendro. Tipo > lebedj rak da ščiuka ir kiekvienas tempia vežimą į savo pusę. Šiek > tiek teisybės tame yra ir ta ideologinė nuostata dėl funkcijų > atskyrimo, nepriklausomybės ir t.t. dažniausiai tik trukdo sistemai > dirbti maksimaliai efektyviai. Bet žiūrint makro lygyje tai tik > techninės smulkmenos, nekeičiančios fakto, kad tos institucijos tėra > vieno valstybinio sektoriaus dalys. > Valdžių atskyrimas labai svarbus ir jis tikrai daug ką keičia. Tu nori pasakyti, kad sistema, kurioje tas pats asmuo turi ir ministro, ir pinigų spausdinimo, ir policininko, ir teisėjo funkcijas, yra tapati sistemai, kurioje tos funkcijos atskirtos, kai jas skiria skirtingi valdžios atstovai, dažnai išrinkti skirtingu metu, kuriems įstatymu pavesta vykdyti tam tikras funkcijas ir yra kontroliuojančios institucijos? Tada toliau šia tema nėra ko diskutuoti. > Tai va - siūlyčiau nuo wikipedijos pereiti prie rimtesnių šaltinių. > Šia tema yra ir akademinės literatūros, įdomios rašliavos skelbia ir > FEDas, ir BoJ, ir BIS. Tik pradėjęs skaityti nenustebk, kad daug kas > realybėje funkcionuoja visiškai atvirkščiai nei rašo prieštvaniniai > vadovėliai ir nuo jų nukopijuoti wikipedijos straipsniai. > Nesijaudink, tuos šaltinius seniai perskaičiau. O tau wikipedia būtų neprošal paskaityti, ir informacija ten toli gražu ne prieštvaninė. > Tam, kad nesutriktų atsiskaitymai, dėl reikalavimų atidėjimams ir t.t. > Apskritai skirtingai nei rašoma wikipedijose ne M3 priklauso nuo M1, o > M1 nuo M3, t.y. tokio plačiai aprašomo daikto kaip "money multiplier" > nėra. > Čia seniau jau daug samprotavimui apie tą "money multiplier" - kad tai klaidinantis terminas. O kaip M1 priklauso su M3 gali pasamprotauti. Pažiūrėsime kokia prasmė įdėta į šią frazę. > > Belieka tik pakartoti - CB nustato pinigų kainą, t.y. palūkanų normą, > o pinigų kiekis susireguliuoja pagal kainą. Apatinė kainos riba > paprastai nustatoma mokant palūkanas už bankų rezervus CB sąskaitose > ir (arba) platinant valstybės skolos vertybinius popierius, viršutinė > riba - tai procentai už kuriuos CB skolina pinigus komerciniams > bankams. Pvz. ECB dabar už rezervus nemoka nieko, o pats skolina už > 1%, t.y. eurai dabar yra pigūs. > Palūkanos už indėlius CB sąskaitose - tai mažai reikšmingas instrumentas CB monetarinėje politikoje. Kokias priemones CB naudoja siekdamas pagrindinės palūkanų normos - tos, už kurią komerciniai bankai lėšas skolina vienas kitam tarpbankinėje rinkoje, kokias priemones naudoja reguliuodamas infliaciją ar savos valiutos kursą kitų atžvilgiu, gali vėlgi pasiskaityti wikipedijose, nes tikrai labai nepanašu, kad esi skaitęs vadovėlius šia tema. Matosi, kad kažkur kažkokias naujienas ar komentarus paskaitei, susidarei kažkokią nuomonę, bet visiškai neturi išsamesnio ir pilnesnio vaizdo. Dabar neturiu laiko ir tingiu rašyti čia ilgą paskaitą. > O jei Tamsta apie konkrečios valiutos kainą valiutų rinkoje, tai > išskyrus retus atvejus centriniai bankai ten nesikiša. > Centriniai bankai savo valiutos vertę ilguoju laikotarpiu apsprendžia reguliuodami jos kiekį. Tik visiškas debilas gali manyti, kad išdalijus dolerių kiekį, kuris padvigubintų esamą rinkoje, dolerio/euro ar kitos valiutos santykis nepasikeistų. O esant reikalui, kai reikia trumpam pakoreguoti valiutos kursą, CB ir tiesiogiai įsikiša į valiutų rinką. Tiesa, stambioms valiutoms, nesusaistytoms kažkokias kurso įsipareigojimais, tam retai yra reikalas.