On 2013.03.14 14:08, Laimis wrote: > Sail rašė: >> Su elektros eksportu á uþsiená niuansëlis toks yra. Nesu gilus specas >> ðiuo >> klausimu, bet kaþkiek girdëjæs. Ûkiðkai kaþkas panaðaus èia: >> http://rus.apollo.lv/novosti/sinkhronizatsiya-elektrosetei-baltii-mozhet-stoit-3-mlrd-evro/538098 >> > > Kai pradedama aiškinti ir gąsdinti, ką reikia padaryti vietoje to, kad > imti ir pradėti daryti (tiesti linijas, ponai!)... > Ir dar gąsdinama Rasiejos ir Baltarusijos kompensacijų reikalavimais... > Pasibaigs ar bus atšaukta, pakoreguota BRELL sutartis ir atia. Rusija > pačiai reikės eksporto linijų, tad... > Eksportui/importui visų pirma reikia TILTŲ/LINIJŲ, o ne sinchronizavimo. > >> Ir - kur matai elektos energijos tûkumà Lietuvoje? Kainos - taip, tos >> slegia, bet èia aèiû politikams su jø visuomenës vis didëjanèiais >> interesais. > > Na, bet ir varai. :-) > Aš suprantu: jei tavo kambaryje lemputė dega ir nežybčioja, tai > elektros kaip ir netrūksta...? > Jos trūksta ta prasme, kad jos _reikia_ ir mes _neturime_: didžiąją > jos dalį turime importuoti iš vienintelio šaltinio. O to, ko > neimportuojame, gaminame iš (brangių) dujų, kurios iš to pačio šaltinio. > > Energijos trūks dar ir ta prasme — jau esu rašęs — kad pagal elektros > poreikio raidos prognozes per keliasdešimt metų jos metinis poreikis > net padvigubėtų-patrigubėtų (iki 22-33 TWh 2050'ais). Visos prielaidos > tam yra nesunkiai pagrindžiamos: elektros poreikis stipriai koreliuoja > su BVP augimu (jei ekonomika bent kiek, nors po procentą augs, tai > neišvengiamai didės ir elektros poreikis); namų ūkių suvartojimas vis > dar yra kartais mažesnis už vakarų Europos; elektromobiliai. Ir tai ne > vien tik lietuviškųjų prognozių realijos; prognozuojamas globalusis > elektros energijos poreikio didėjimas. Tiesą pasakius, tai akivaizdu > žvelgiant į pliką ligšiolinę statistiką: > > „Is electricity consumption decreasing in the European service > (including agriculture) sector? > Since 1990, in the EU-27 the electricity consumption increased in the > service sector (including agriculture) at an annual growth rate of 2.6 > %. In total, the electricity consumption increased by 59.2 % between > 1990 and 2008. The main reasons for increased electricity consumption > in the service sector were the sustained growth of this sector > throughout the EU, the increased use of electrical appliances (such as > air conditioning, lighting or IT equipment) and the penetration of new > electrical devices“ > > „Is electricity consumption decreasing in the European industrial sector? > Between 1990 and 2008, the electricity consumption in the industry > sector grew by 17% in the EU-27, at an average annual rate of 0.9 %, > hence slower than the services and household sectors.“ > > „Is electricity consumption decreasing in the European household sector? > Between 1990 and 2009, the electricity consumption in the household > sector in EU-27 grew by 39.0 %, at an average annual rate of 1.7 %. > This trend can be explained by rising incomes, higher living > standards, a shift towards smaller households and larger dwellings and > a growing demand for electrical appliances.“ > > Neturint savo gamybos šaltinių nors minimaliam/baziniam generavimui ir > importo diversifikacijos, tai — pavadis ant kaklo visai valstybei, nes > būtent tai (trūkumas, poreikis) lemia prisirišimą ir > ekonominių-politinių sprendimų raidą. Pavadinčiau tai energetine > (geo)politika. O energetiką politikos tikslams (įtakai, pririšimui) > Rusija tikrai naudoja ir naudoja agresyviai, efektyviai. > Na, sakysim viskas taip - elektros sunaudojimas pastoviai augs, pastoviai reikia naujų jos generavimo pajėgumų. Jeigu gali pagaminti elektros ir ją pardavęs rinkos kainomis gauti pelno - tuo ir užsiimi. Puikus veiklos baras privačiam verslui (čia nereikia nesąmonių, kad tokį stambų verslą gali daryti tik valstybė - pasaulyje yra n privačių kompanijų, disponuojančių dešimtis ir šimtus kartų didesnėmis lėšomis nei Lietuvos valstybė). O dabar sukonkretink tą energetinę geopolitiką. Kokius konkrečius politinius sprendimus ir į kurią pusę gali paveikti Rusija mums patiems pasigaminant, pvz., 40% elektros energijos o kitą perkant, versus mums pasigaminant 80% elektros energijos o kitą perkant. Procentus gali laisvai keisti, daleidžiant ir variantus su elektros gamybos pertekliumi ir jos ekportu. Kaip mūsų politinius sprendimus veikia Rusija ar kažkas kitas dėl to, kad mes importuojame visą mums reikiamą naftą, automobilius (tame tarpe ir visą ŽŪ bei statybos techniką), kompiuterius ir jų detales, telefonus, praktiškai visą ginkluotę, druską, bananus? Ir priimant kokius politinius sprendimus mes turime didesnę laisvę lyginant su latviais ar estais dėl to, kad mes patys iš naftos gaminame benziną ir dyzeliną?