Tema: Re: Tema kovui - "kaip lietuviai i?sid?r?"?
Autorius: abc
Data: 2013-03-18 02:29:59
On 14/03/13 07:17, RaR wrote:
> Apie AE jau rašiau dėl ko nepasitikiu valdžia ir jos paskaičiavimais.
> Praktika tuos nuogąstavimus pastoviai patvirtina. Ir apskritai nenoriu,
> kad valdžia užsiimtu verslu, apie tai jau irgi daug rašiau.

Na tai aš irgi verslo atskyrimą nuo politikos, aš irgi skaičiavimais 
netikiu. Bet, kaip jau minėjau, realybėje valstybė turi ilgalaikiams 
projektams užtikrinti tęstinumą (nutraukiant baudų atveju, energijos 
supirkimo kvota, kurią vėliau galima per turimas akcijas subsidijuot), 
antraip verslas jų nesiims.

>> Taigi klausimas viršuj: ką darysi, kai 1kwh kainuos 1 LTL (už keleto
>> metų, ne dešimtmečių).
>>
>
> Ką darysiu - mokėsiu, kaip ir visi. Keistas klausimas.

Kodėl keistas - praktiškas. Ženkim žingsnį dar - iš ko mokėsi, jei 
neuždirbsi pakankamai? Ir valstybei niekas nebeskolins? Ir jau būsi 
prasiskolinęs greitais kreditais? Ir emigrantai jau bus nusikratę savo 
pasų? Ir nugara bus nebe ta, kad bulves pačiam nukasti? Vaikams 
pasakysi: šiandien sriubos nebus - nes valstybė mums surengė šventę 
(labai ilgai ruošėsi - todėl tokia grandiozinė šventė pavyko)? Netikiu, 
kad kojomis suksi generatorių. Tavo vaikai tikrai nesuks. Beje, jam irgi 
kuras importinis bus (kai pavargsit).

Atliekant naiviąją prognozę: vienoje svarstyklių pusėje 1LTL+/kWH ir 
potencialių darbo vietų nėra (dabartinė situacija su malūnėliais ir 
subsidijom, valiutos nuvertėjimu 50proc), kitoje pusėje - tas pats 1 
LTL+/kWH (blogiausia projekto prognozė, įskaitant galimas subsidijas per 
akcijų dividendus, su valiutos nuvertėjimu 50proc) ir darbo vietos pas 
mus. Kaip matai, lito nuvertėjimas situaciją pakeistų iš esmės VAE 
naudai. O kadangi mus, kaip pats sakei, valdo klapčiukai, o ne švedai, 
tai lito ilgalaikiu tvarumu aš labai abejoju. O ir šiaip, kodėl, turint 
mažą valstybės akcijų dalį projekte mes turėtumėm bijoti elektrinės, ar 
jos patiriamų nuostolių? Nesiseka man suprasti.

>> Neteisingai pailiustravai. Subsidijas praleidai pro ausis.
>>
>
> Nieko aš nepraleidau, tikslas buvo tik pailiustruoti kokią dalį elektros
> kainos sudaro jos žaliavinė kaina. Jeigu domina kitos elektros kainos
> sudedamosios, gali gilintis kiek nori, informacijos visur pilna.

Vėl nesusišnekam lietuviškai. Duotam kontekste, kodėl turėtumėm 
praleisti subsidijas pro ausis? Juk galima tas pačias subsidijas atimti 
iš vėjo malūnėlių, ir duoti savai VAE, ir galutinis vartotojas mokėtų 
tiek pat. Juk malūnėlių nebereiktų, turint VAE.

>> Kurias čia žaliavas turi omenyje, kad jų daug?
>>
>
>
> Skalūnų, iš kurių galima išgauti dujas ar naftą, skelbiama, kad
> pasaulyje yra tikrai nemažai.
>
>
>>
>> Už tokią Europą balsavai. Aš irgi balsavau. Dabar nebalsuočiau. Manau,
>> kad mes visas gerąsias Vakariečių praktikas jau įsisavinome, metas
>> atsirišti nuo bambagyslės ir pašalpų (nors ir ne taip paprasta),
>> antraip ilgai būsim ES subinėj. Skirtumas dalyvavimo ES referendume
>> tik tas, kad aš pasinaudojau galimybe išvykti (atpirkau savo balsą
>> asmenine nauda, nors valstybei ir išėjo blogiau), o Tu nepasinaudojai
>> ir jau, ko gero, nebepasinaudosi šia galimybe.
>
> Aš už jokią Europos biurokratiją nebalsavau. Balsavau už Lietuvos
> prisijungimą prie ES, buvimo kurioje man didžiausia vertybė - didelė
> bendra rinka, laisvas prekių ir kapitalo judėjimas joje, ir tai man
> atsveria tą padidėjusį biurokratinį antstatą. Biurokratiją reikia
> mažinti visur - tiek ES, tiek Lietuvos, pastarąją sumažinti turime
> realesnes galimybes ir tai tiesiog gyvybiškai būtina, nes lietuviškos
> biurokratijos veikla kai kuriose srityse peržengia bet kokias sveiko
> proto ribas.

Gerai: nebalsavai, bet gavai kaip bonusą. :) Embedded bonusą - 
iškrapštyt neina. Tiesą pasakius, aš manau, kad visos tos kalbos apie 
biurokratijos mažinimus tėra tik paistalai. Realiai nei ES, nei LTU 
jokia biurokratija nemažės tol, kol klapčiukai nesuvarys mūsų valstybės 
BVP augimo į ragą, t.y. valstybės skola nepaviršys 60proc+. Mūsų plepiai 
politikai, kaip lopai, žiūri į vakarus, ir galvoja "pas mus skolos dar 
mažai, galim paišlaidaut". Kai realiai aš abejoju, ar jie supranta, kad 
tuo tarpu Vakarų sistemos gali daugiau tos skolos "saugiai amortizuoti".