> Pavyzdžiui? Hitachi GE, beje, kaip tik vienas jų. > O (didelės) privačios kompanijos investuoja ten, kur saugiau ir pelnas > greitesnis/didesnis. > Tame tarpe ir į žaliąją energetiką, kai/kol ją subsidijuoja valstybė > (taip ir gaunasi, kad ne tik mums tada, pasirodo NEREIKIA, bet ir > jiems nereikia AE, o reikia malūnėlių, saulės elektrinių)... :-) > Visiškai teisingai. > Veikimo schema paprasta: vietiniai palaimintieji importuotojai tarpsta > ir savo ekonomine įtaka veikia politikus, lobizmą, sprendimų priėmimą. > Ne, ne, ne: jums nereikia AE, sudarykit darbo grupę, pasvarstykit, mes > jums pigiau prieš rinkimus dujų/elektros paduosim; atšaukit konkursą, > per komisijas nutempkit kitą konkursą, paruoškit palankius įstatymų > projektus ir t.t.. Veikimo būdai nebūtinai yra tokie konkretūs ir > akivaizdūs, bet nematyti įtakos ir iš energetikos daromos politikos — > reikia pasistengti. > Vieni konkretesnių pavyzdžių galėtų būti: užsikimšęs naftos vamzdis, > LD privatizavimas ir monopolio išsiraizgymas. > Ar reikia vardinti pavyzdžius su dujų importuotojais ir jų pašmėžavimu > VSD pažymose? Inter RAO? > Aš pavyzdžiui visiškai neįsitikinęs, kad V.U. (matyt kažkoks Vilniaus > Universitetas) nėra Maskvos projektas. > > Beje, kaip tik apie baimes (pasirodo jų turi ir Lenkijos analitikai): > http://verslas.delfi.lt/energetika/lenkijoje-nerimas-del-inter-rao-lietuva-planu-importuoti-elektra-is-kaliningrado-ae.d?id=60110583 > > > Dabar mes nepasigaminame nei tiek (40%), jei žiūrėti iš kur žaliavų > šaltinis. Saugu ir priimtina, normalu, manyčiau, būtų importuoti kokį > 30-40% (ir ne iš vieno šaltinio ypač žinant, kad tas šaltinis — > Rusija), bet ne atvirkščiai. Apart verslo lobizmo, kuris galimas visose srityse, ne tik energijos importo, nieko daugiau nematau tavo pavyzdžiuose. Kokia čia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui? Lygiai taip pat vokiškų automobilių importuotojai galėtų priešintis planams statyti lietuviškų automobilių gamyklą. Lygiai taip pat visokie eksportuotojai siekia valdžios paramos savo verslui. Aišku, kur verslas susijęs su rytais, ten daugiau nešvaraus žaidimo - tiesiog ten tokia verslo kultūra. Bet "iš principo" vengti prekiauti su rytų kaimynais būtų kvaila. O jei mūsų politikai yra paperkami, tai atsiras kas juos paperka. Sumažinęs vienos žaliavos importą ar pakeitęs ją tiekiančią šalį tos problemos neišspręsi. > Na, RaR, primityvini. Visi išvardinti importo produktai nėra (tik) iš > Rytų ir iš vieno šaltinio, išnaudojami politiškai, o tie, kurie yra, > kaip tik ir kelia didžiausias ekonomines problemas ir grėsmes, daro > didelę įtaką (nafta, dujos). > Įtaką daro tie, kas turi pinigų ir nori tai daryti. Sumažinęs dujų importą ar tik jų importą iš Rusijos, korupcijos ir lobizmo problemos neišspręsi. Bet nematau čia tiesioginės valstybės suverenitetui, ypač kad to suvereniteto dalis kažkokiu būdu pereitų Rusijai. >> priimant kokius politinius sprendimus mes turime didesnę laisvę lyginant >> su latviais ar estais dėl to, kad mes patys iš naftos gaminame benziną >> ir dyzeliną? > > Pamiršai, kaip vamzdis užsikimšo ir taip nebeatsikimšo? O Kosačiovo > žodžius priminti: „instability will continue to plague the refinery > until the Lithuanians finally realize which partners one should choose“. > Va tau ir patikimas, skaidrus importas... > Ne, ne — nepolitinis... > Tai, kad PKN'as dar tvarkosi (nors jau lyg ir blaškėsi viską mesti) > matyt visai „nesusiję“ su Lenkijos valdžios pafiltravimu (siekiant > naudos, turint aiškių interesų) su Rusija. Tai — veikia. Tai čia aš ir klausiu, kuo užsikimšus tam vamzdžiui ar kitu atveju mūsų suverenitetas buvo didesnis nei Latvijos ar Estijos, kurie neturėjo to "strateginio objekto". Kad toks stambus objektas gali užpildyti didelę dalį biudžeto - taip. Bet jis vertingas būtent dėl generuojamo pelno, o ne dėl kažkokios "strategijos". Jeigu jis nuostolingas - iš visų strategijų gaunasi šnipštas.