Nera jokiu irodymu, kad buvo isakyta likti ir dirbti; uzsimines virsininkui 
apie nelaimingo ivykio fiksavima, gavau atsakyma, kad kadangi suzalojimas ne 
darbo vietoje o tik darbovietes patalpose tai nesiskaito kaip nelaimingas 
atsitikimas darbe, kuri reiketu kaip nors forminti.

"Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message 
news:haps23$bkq$1@trimpas.omnitel.net...
> Masas rase:
>> Buvo penktadienis, pamainos vadovas kaip visada isejo anksciau, o as 
>> norejau
>> pabaigti savo darba, kad rytoj galeciau valanda ateiti veliau; vienu 
>> zodziu
>> jei darbas padarytas virsininkas vis tiek nesuzinos, o pamainos vadovo
>> paprastai sestadieniais is viso nebudavo; taigi uztrukau po darbo valandu
>> dar valanda ar panasiai; jau viska pabaiges skubejau lipau laiptais 
>> susipyne
>> kojos, paslydau ir susilauziau ranka.
>
>
> Tu norejai...
> (o ar to norejo pamainos virsininkas, ar tave ipareigojo, tau liepe?)
>
> Situacija, turbut, kiek dviprasmiska, nes dalis atsakomybes galbut tenka 
> ir tam, kas atsakingas uz darbo organizavima ir prieziura; tam kuris 
> turetu priziureti kaip vyksta darbai ir kad jie nevyksta, kai jie nevyksta 
> (kas statybu aiksteleje nera pasaliniu asmenu ir pan.)
> Tik svaresni argumentai, manau, vistik yra darbdavio puseje: tu 
> savavaliskai likai/dirbai, (galbut) nesilaikei darbo saugos taisykliu 
> reikalavimu ir susizalojai...
> O nors kokiu irodymu, kad tau buvo liepta/isakyta, kaip suprantu, nera ir 
> net buti negali?