Romas Z. rašė: > Aš nesiginčiju. Tada klausimas - kaip tokį įvykį registruoti, jei, > tarkim, darbo valandos pasibaigusios, atsakingų nebėra ir faktinių Įstatymo numatyta tvarka... Geras atsakymas, ar ne? ;-) Iš tikrųjų geras, nes toks įvykis turėtų (privalėtų) būti registruojamas pačiam ryte tik išėjus į kiemą, net nespėjus užsidegti cigaretės ir paslydus ant ledo, arba analogiškai vakare -- nespėjus užgesinti cigaretės prie savo namų. Na o įvykiui nutikus įmonės teritorijoje/patalpose, kad ir po darbo, tokio įvykio registravimo imperatyvas yra, manau, daugiau nei _neabejotinas_, jei jau yra noras jį ginčyti... > aplinkybių nustatyti kaip ir neįmanoma? Ne tik įmanoma, bet ir būtina. Pagal viską, tai manau yra savaime aišku, kad reikėtų ištirti tą vietą, kurioje buvo paslysta/nukrista, įsitikinti/patvirtinti, kad viskas ten tikrai gerai, yra saugu (čia tai kas atrodo „neįmanoma“). Ir dar aibės N kitų (būtinų) veiksmų atliekant tyrimą... > Jei ką, tai aš visada darbuotojo pusėje, tiesiog jam einant toliau, > pačiam reiktų atsakyti į tuos ir kitus klausimus. Manau, kad jam dabar reikėtų susirūpinti pagrindiniu dalyku, t.y. kad tas įvykis būtų (iš)tirtas, nes tik nuo to priklauso ar apskritai tikslinga (toliau) eiti į teismą. Ar tai draudiminis įvykis, ar ne, būtų konstatuota tik ištyrus įvykį ir dabar jau nebe viduje, kartu su butaforine, fiktyvia ir fiktyviai darbuotojo interesus „atsovaujančia“ komisijos puse, o su darbo inspekcijos inspektoriumi (kas manyčiau yra daug palankiau darbuotojui, jei viskas ką jis sako yra tiesa). Nuo to tyrimo išvadų priklausys ar nebuvo neteisėtai sutrukdyta realizuoti teisę į draudiminę ligos pašalpą (jei įvykis būtų pripažintas draudiminiu), dėl darbdavio neteisėtų veiksmų (grynai teisiškai formuluotės gal kiek ir kitaip skambėtų, nors esmė nesikeičia).