1. Negaliu paneigti. 2. Nekomentuosiu. 3. Iš įrašų neįsidėmėjau, kad būtų naudojama data, dėl to negaliu komentuot, o peržiūrinėti iš naujo tuos 2 prieinamus filmukus neturiu noro. Pasakykit kas nors, kuriame filmuke, kelintą minutę šnekama apie kažkokias konkrečias datas? 4. Išmokyti vaiką į kai kuriuos klausimus atsakyti "Nu tu ką, pamiršai?", o į kitus - vėl viską sklandžiai pasakoti? Na, žinai, Kedys tikrai tuomet turėtų būti genijus. O gal primokino vaiką pasakojant dar nerimastingai sėdėti, tampyti sijoną, ir atlikinėti kitus neverbalinio bendravimo fokusus? 5. Vardus mergaitė kartoja gana dažnai. Ir vartoja taip, kad MAN susidarė pakankamas įspūdis, jog prie kiekvieno vardo yra pririštas tam tikras asmuo/veidas. T.y., iš atsiminimų ji tvirtina, jog pvz vienam epizode iš pradžių kažką darė Aidas, paskui Jonas, kituose - atvirkščiai. Mano manymu tai reiškia, jog ji ne šiaip fantazuoja, bet atgamina kažkokius prisiminimus. Jei fantazuotų - vaikui daug paprasčiau yra tiesiog sutikti su "įteigėjo" įpirštomis mintimis. Pavyzdys tokio dialogo būtų: - Kur laikrodis? - Nežinau.... - Pavogė? - Jo. - Kas pavogė? - ... - Jonas? - Ne. - Petras? - Jo. - Kai buvai mokykloje? - Jo. - Vakar, po pamokų? - Jo. Jei realiai būtų tokie įvykiai, tai dialogas galėtų būti maždaug toks: - Kur laikrodis? - Adada atata lialialia, tas anas taip anaip, ir dar sakė, kad primuš, ir anaip trečiaip. - Tikrai Jonas? - Jo... ne! Petras! - O tai iš pradžių Petras, o paskui Jonas? - Ne, nu sakiau gi - Petras. - O ką Jonas darė? - ... - Mušė? - Nu jo. <-- lengvas melas. Jonas išties tik grąsino. - O tai kur viskas įvyko, mokykloje? <--- klausimas vaiko suprantamas kaip "Petras atėmė laikrodį mokykloje?" o ne "Jonas mušė mokykloje?" - Jo. - Vakar, po pamokų? - Jo. Po trijų pamokų. O paskui primušė ir aš ėjau namo. Taigi, kad ir kokie blogi būtų atsakymą menantys klausimai, tačiau su vaikais jie kartais praeina kaip papildomos informacijos išpešimas. Man vis iš atminties neiškrenta tarybinio filmo epizodas, kai moteris kriminalistė-policininkė klausinėja MAŽO vaiko apie dėdę, kuris kažką įdėjo į pašto dėžutę. Ji neklausė, KAIP atrodė toks dėdė. Ji sakė maždaug taip: "Aaa, žinau, toks plikas ryžas ir su ūsais!", į ką vaikas replikavo "Nee, šviesiaplaukis su kepure ir be ūsų." Normaliai klausinėjant būtų reikėję žymiai daugiau laiko sugaišti aiškinantis, kaip gi tas dėdė atrodė. "Fwd" <fwd@one.lt> wrote in message news:haf4vo$el9$1@trimpas.omnitel.net... > "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:haf3nb$coc$1@trimpas.omnitel.net... > > Kodėl ne? Vadinasi, galėjo filmuoti po 3 minutes. Prieš filmavimą aiškiai perteikia, ką jai reikės sakyti ir daryti, nufilmuoja, juda toliau. Ištisinis 10 minučių filmukas būtų žymiai realesnis, nes tokio ilgio scenarijų mažam vaikui atkurti be klaidų būtų itin sudėtinga. Tiesa, šiti dalykai išaiškėtų po kelių pokalbių su psichologu. Manau tai ir buvo priežastis, dėl kurios tėvas neleido apklausti dukros be jo dalyvavimo. > > Ne ištisiniai - joks ne įrodymas į kurią nors pusę. > > Niekas nesako, kad tai yra vaiko fantazija. Iš kur čia įsikalėte į galvą? :) Asmeniškai man realiausias variantas, kad tėvas vaiką primokino ką sakyti ir daryti, paskui nufilmavo. > >Svarbu, kad sakiniai nesudėlioti motažo principu (nenutrūksta mintis), nuoseklūs. Kryptingą tėvo klausinėjimą jau atmečiau anksčiau. Tačiau yra tokie dalykai kaip "tai jis tau kišo ten? Taip, bet ne tik ten, bet ir va čia va". Pasakyk, jog tu tiki, kad tai 100% vaiko fantazija. > > Pats nemačiau, bet čia diskusijoje kažkas kitas rašė. Kaip tokių metų vaikas gali tiksliai prisiminti datą? Ji vargu ar apskritai skaičius pažįsta, mėnesių pavadinimus, o apie kalendoriaus sampratą turbūt iš vis neverta kalbėt. > > Dėl "neprisimeni" - visiškai absoliučiai normaliai paaiškinama. Vaikas tėvui papasakoja savo [galimus] nutikimus. Tėvas pakraupsta. Dar kartą paklausinėja - dar šiurpiau pasakoja. Skundžia kažkur - nepadeda. Tada nusprendžia, kad reikia parodyti viešai, dėl to ima filmuoti. Be abejo, filmavimo metu mergaitė tą istoriją jau buvo tėvui pasakojusi jau gal 5 kartus. Aš su savo vaikais kalbėdamas kameros nesinešioju.:) > > Deja šito irgi nemačiau. Bet neabejoju, kad tą galima išmokyti. Kad susidaro tikrovės įspūdis natūralu - kam ateitų į galvą, kad vaikas gali..vaidinti? > > Dėl vaiko, imituojančio oralinį - tą ištrauką mačiau tik per TV. Kiek susidariau įspūdį - tai man labiau panašu, jog vaikas pasakoja SAVO išgyventus įvykius su kitu vyru, o ne tarkim matytus per porno filmą, arba [daleiskim] atliktus kažkada su tėveliu > > Čia irgi linksmas dalykas. Pati mergaitė jokiame video nėra sakius, kad būtent tie du dėdės su ja kažką darė. Vardus ir pavardes įrašė pats Kedis. > > Taigi, daryčiau išvadą, kad vaikas buvo patyręs seksualinę prievartą. Tačiau ar būtinai "Jonas" yra "Furmanavičius", ir ar būtinai "Aidas" yra "Ūsas"? > > > PS. Šiuo metu nieks negali tiksliai pasakyti, ar ją tėvas primokino, ar ištikro ją tvirkino, ar tvirkino būtent tie trys asmenys. Bet duodu 95%, kad yra įmanoma surežisuoti tokius video.