Nu kad nupaišytoje schemoje dviratininkas kerta šalutinį kelią (pagal KET 66 p. pervažiuoja į kitą kelio pusę), todėl jis turėjo nulipti ir varytis dviratį. Logikos nėra, bet įstatymo laikytis privalu.
Kad jo nepraleido mašina - čia jau kitas reikalas. Pėsčiojo irgi gali nepraleisti, bet pėstysis dėl to neprivalo trenktis į mašiną.
Lieka vienas klausimas - ar eismas buvo intensyvus...

66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar 
pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir 
 kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms 
 transporto priemonėms.





"Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:lkddr1$ou$1@trimpas.omnitel.net...
On 2014-05-07 12:21, Aras wrote:
> Pagal realų man žinomą įvykį sprendžiu, kad kaltas dviratininkas. Dėl ko?
> Buvo situacija sankryžoje, kai mašina lėtai judėjo per perėją, o užsižiopsojusi bobulka atsitrenkė į mašinos šoną. Bobulka lengvai susižeidė. Atvykusi policija konstatavo, kad kalta bobulka.

Taip, gali būti toks variantas, jog kaltas dviratininkas, jei auto 
stovės beveik pasukusi ir lauks, kol pereis per perėją pėstieji, o aklas 
dviratininkas atmins ir trenksis į auto. Bet nupaišytoje schemoje auto 
ir dviratininkas važiuoja greta ir vienu metu įvažiuoja į sankryžą. Auto 
privalo praleist dviratininką, važiuojantį tiesiai, tada praleist 
pėsčiuosius, einančius perėja, ir tik tada užbaigti sukimo į dešinę manevrą.