taigi, Dievas pasirinko pačią varganiausią to meto tautą, kuri nuolat patekdavo į kitų tautų vergovę, tam, kad apreikštų Tiesą per Jėzų Kristų. Noėja, ir tu gali manyti, kad esi atsiskyrusi nuo savojo tėvo, bet ar tai bus tiesa? Juk kad ir kur neštum kudašių, vis tiek liksi jo dalimi, jo kūnas ir kraujas. Tad tokį tavo manymą apie atsiskyrimą aš ir laikau iliuzija, jei ką. Nepamiršk, jei Dievas davė žmogui laisvą valią, tad žmogaus "atsiskyrimas" nuo Dievo, tėra bandymas elgtis pagal savo valią, kas neturėtų labai prieštarauti Dievo Valiai, - jei jis pats tai leido, vadinasi tai ir jo valia. Bet tai leido žmogui pažinus gėrį ir blogį, nusileidus iš Rojaus į dualistinį pasaulį, pažinti save tokį, koks jis nėra - ego ir tada labiau vertinti Dievo Meilę/malonę. Tereikia prisiminti pasakojimą apie sūnų paklydėlį, kurio Tėvas laukia sugrįžtant netgi dar su didesne meile, nei ta, kurią Jis jaučia tam sūnui, kuris niekada nuo jo neva nebuvo atitolęs. Gal būtent todėl Jėzus buvo sergančių ir paklydėlių advokatas, o ne tų teisuolių, kuriems gerai sekasi ir kurie, deja, bet yra dažnai kaip tik dėl to ir toliau nuo Gyvojo Dievo. O Jobo drama kaip tik ir buvo vieno iš tokių sėkmingųjų išbandymas. Visgi Jobui užteko pasitikėjimo Dievu ir todėl jis laimėjo Dievui ginčą su velniu. Nors jo draugai buvo įsitikinę, kad ligos ir nelaimės jį užplūdo dėl jo nuodėmių. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093