Kaip "privatus architektas" galiu pasakyti tik tiek, kad jokių sąlygų
privačiam verslui nėra. Valstybei (ir tai kažkodėl jau nebestebina)
svarbiausia yra nusmaugti ir nugręžti paskutinį centą... Kai lankiausi
pas Vilniaus Sodros vadą ir paklausiau jo, kas geriau: "Ar aš atleidžiu
visus darbuotojus ir jie tampa darbo biržos klientais, ar jūs vis tiktai
atsižvelgiat į susidariusias sąlygas (krizės pradžia - statybininkai
bankrutavo, klientai paspruko nesusimokėję etc.) ir nukeliat skolas,
išdalinat mokėjimais". Jis atsakė, kad jam "pochui" dėl atleistų
darbuotojų, jam duotas PLANAS surinkti tiek ir tiek mokesčių. Ir
taškas. Tad tokia ir valstybė - dabar tegu man čiulpia - gyvenime
nemokėsiu jokių mokesčių. Bet yra ir kiti dalykai, ne tik susiję su
valstybe - tai bendras bankų, paslaugas teikiančių firmų požiūris į
klientą. Kai jau šešti metai Bitei kas mėnesį moku po 500-700 litų
už pokalbius, ir kai paskambina ir kelia skandalą ir grasina atjungti
telefoną dėl 17 litų skolos, supranti, kad eina jie na... Apie kokią
pagarbą klientui galima kalbėti? Aš galiu lyginti tik su Izraeliu,
kuriame gyvenau beveik 10 metų. Ten tikrai jautiesi saugus. Valstybė ( o
galų gale ir tas bankas) niekada nevarys žmogaus į kampą - juk visi
žmonės, klystame... Pagrindė logika - niekam (nei valstybei, nei bankui)
nuvarytas, sužlugdytas žmogus nereikalingas. Aišku, gal skamba
pragmatiškai, bet bent jau nevaro žmogaus į neviltį, neverčia
emigruoti ir t.t. O ir visuomenės protestai, demonstracijos priimamos kaip
neatskiriama žmonių teisė, ne taip kaip Lietuvoje - jau užmiršome,
kaip guminėm kulkom puolė šaudyti prie Seimo, o po "riaušių" skubėjo
pirkti vandens patrankas - ne, nebandė taisyti įstatymų ir gerinti
padėtį - puolė pirkti patrankas, išgamos.   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093