Darbas sau, gyvenimas sau, ir visa filosofija virsta vienu dideliu neautentišku melu... Pakritikavai vartotojišką visuomenę, uždarei duris ir sėdai sau į „Ford Focus“... Pasibaisėjai patriarchalinėmis nuostatomis, vyrišku šovinizmu, o po darbo – svarbiausia, laiku persėsti nuo fotelio prie baro, su trumpu sijonėliu, o jau tada – kaip rašė E.Limonovas (jei cenzūra leis) – „žybt, žybt pizdute“ - ir reikalai patys tvarkosi, be ypatingų pastangų.... Egzistencinę vienatvę skelbti irgi - labai patogu gaujomis... (Atsuktuvas, pankų judėjimo lyderis, irgi dirbo „Pūko“ radijuje, sakė - darbas yra darbas, nieko nepadarysi...) Taip jau su ta filosofija. Svarbu ja nepiktnaudžiaut. Filosofija, nukenksminta ir nepavojinga, ištremta į katedras ir bibliotekas. Filosofija kaip susvetimėjęs darbas. Negyvi tekstai, kurių kratosi pats gyvenimas – gyvybingas, žavingas ir smagus. Gali tą filosofiją, laikas nuo laiko, ištraukti iš komodos, kaip kokią antikvarinę retenybę – pasipuikuot trumpam prieš pašnekovus ir svečius, keletas citatų, išminties perlų, laiko nugludintų.... O tada – kuo skubiau – atgal į stalčių... Gyvenimas sau, teorija sau ir nereikia jų maišyti, kaip nereikia maišyti alaus su degtine...! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093