Taigi ne kas įeina į vidų suteršia žmogų, bet kas iš jo išeina. O išdavystė ar atmetimas, nesakyk, ups, skaudus. Nors žiūrint, kas atmeta. O jei aš vertinu žmogų ir jis mane atstumia, vis vien skaudu. Ašku, baisiausia turi būti tada, kai atmeta pats Dievas. Einu, tuoj tuoj po sekundės turi skambinti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093