Pipsius važiavo atostogauti kartu su manim. O kaip gi kitaip? Atostogos
buvo liuksusinės, ir oras tik pirmąją dieną buvo kiek apniukęs,
vėliau išsipagadijo, švietė saulė, buvo šilta- vaikščiojau
trumpomis rankovėmis marškinėliais. Ir naktys šiltokos, nors ne per
daug, tad ragaudami sausvynį su klapčiukais, krevetėmis ir dar
kažkokiais biesais, neatsisakėme jaunutės padavėjos rūpestingai
atneštų minkštų pledų. Pipui buvo nešalta, bindzinėjo tarp staliukų
linksmindamas publiką, o ypač panas. Padavėja atnešė jam bliudelį su
vandeniu. Praktiškai kiekvieną vakarą drėkindavau skrandį vynu,
kartais 999, krupniku. Ir pasilepinau yyypatingais gurmaniškais
valgiais.Kainavo nemažus pinigus, bet Jurgos draugas tikrai ne
šykštuolis. Buvo džiugu matyti kaip jie vienas į kitą žiūri su
meile, vis vienas kitą švelniai paliečia, paglosto.Eidavo apsikabinę,
pasibučiuodami kaip jaunavedžiai, o gyvena kartu jau antrus metus. Jis
labai darbštus- iki gerų pietų dirbdavo prie kompiuterio ir ilgiausiai
kalbėdavo darbo reikalais su savo darbuotojais, subrangovais. Jurga taip
pat iki pietų dirbdavo, o aš su Pipu išmatavome visą Nidą skersai ir
išilgai.Net keista buvo matyti kokį jis turėjo pasisekimą, ypač tarp
moterų ir vaikų. Vienas vyras su žemaitišku akcentu praeidamas
paklausė-Šuneli, kur padėjai savo uodegą?- neiškentusi jo palydovė
paaiškino:- šeimininkas pusryčiams suvalgė-. Blyn, atseit humoras.
Galima pagalvoti, kad neturiu už ką ir ką valgyti. Plaukiojome po marias
su kurėnu, aerodrome vėjo nešami važinėjomės ...pamiršau
pavadinimą. Tai tokios rogutės ant ratukų su būrėmis. Smagumėlis.
Kartą vos neapsivožiau nuo stipraus vėjo gūsio,vežimėlis pakrypo 90
laipsniu kampo, bet suspėjau staigiai sureguoti ir atpalaiduoti būrę.
Per plauką išsisukau. Jurga apsivertė, reikėjo padėti išsivaduoti.
Važinėjomės su šalmais.Penktadienį ir šeštadienį vyko amatų
dienos, tai iš vytelių , beržo šakų ir nendrių buvo pastatytos
pavėsinės, kuriose vyko įvairiū senovinių amatų demonstravimas.
Galėjai pašaudyti ir iš lanko- dešimt šūvių dešimt litų. Pasiūlė
ir man, bet pasakiau, kad neįdomu šaudyti į drobės gabalą. Kitas
reikalas jei sutiktų su manim stoti į dvikovą. Paaiškėjo, kad jis buvo
bailys, nes tik nusijuokė , ir tuo viskas pasibaigė. "Daktaras"
neaiškiomis žolelėmis, visokiais skambaliukais ir amuletais gyrėsi
išgydysias visas ligas. Tuo metu kaip tyčia jaučiausi puikiai, tad
negalėjau pasinaudoti jo sugebėjimais. Nepasisekė man šį
kartą.Prigužėjo ir tautodailininkų su medžio, molio, kailių
dirbiniais. Vienas turėjo didžiulį seno briedžio ragą, tokio didelio
neteko dar matyti. Žmonių Į Nidą privažiavo daug, bet ramiai visi
vaikštinėjo palei marių pakrantėje pastatytus prekystalius,
nesistumdė, netriukšmavo Aplamai Nidoje susirinkusi publika buvo
kultūringa, o mašinos viena už kitą prašmatnesnės. Vieno jauno
vaikino medžio drožiniai man patiko- labai gera ale senovinių medinių
indų, vandens samčių kolekcija- masyvūs, sunkūs, įdomiai išskaptoti.
Bet ir jų kainos masyvios. Paragavau už 4 litus gilių kavos, bet
nepatiko. Pasakiau, kad kaštonų skanesnė. Pardavėja žadėjo, kad
pabandys pagaminti ir iš jų. Matot kaip jai nuskilo, kad mane sutiko. Ale
ir sekasi žmonėms...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093