kas aplamai yra stabas? nes kai stabai neatpažįstami, tai ir yra
vienintelė jėga kurią jie turi. kažkada Mozės žydai aukso veršio
kojas bučiavo. kas pasikeitė? neatpažino savojo mesijo, įstrigo Senajam
Testamente tai iki šiol vaduojasi nuo kaltės primityviais kaltinimais
kaip ir visi kiti...  kaip ir jų pusbroliai chamitai, ateistai ar netikri
krikščionys... nei vienas netiki stabais kol nėra savęs įverginęs į
ego menkystę... ir todėl turi ieškoti už savo mažojo "aš" jėgos,
tvirtumo, atsparumo... tad nuolat keičia išorinį pasaulį... bet tai tik
bausmė už tai,   kad ieškoma ne viduje užtikrintumo ir ramybės. 
Stabas yra neteisingas įspūdis, klaidingas tikėjimas, vualis
uždengiantis mesijo Kristaus veidą, kaip debesis saulę.. bet ne jam
saulę pašalint. Visgi tai tiktai mintis ir ji yra toje proto dalyje, kuri
liko be Dievo... 
kur yra tokia vieta, kur kažkas būtų išskirtinis ir laikomas atokiai?
kuri ranka galėtų užblokuoti Dievui kelią? jie negali įgauti formos,
kuri būtų tikra. 

Tad kas tas stabas? niekas! pirmiausia reikia į jį įtikėti, kad jis
įgautų jėgą ir ateitų į mūsų gyvenimą mūsų gąsdinti. stabo
gyvybė ir galia, tai tikinčiojo juo dovana ir būtent tai yra ką
stebuklas atstato į tai, kas turi tikrą gyvenimą ir galią vertą
dovanos iš Dangaus. Taigi, stebuklas neatstato tiesos, jis tik nustumia
šį debesies vualį nuo Kristaus veido. kai tikėjimas stabu pašalinamas,
stabas miršta.
Kiekvienas stabų garbintojas puoselėja ciltį, kad jo išskirtinė
dievybė duos jam daugiau, nei kitas turi. Privaloi būti DAUGIAU. Bolšė,
bolšė.. iš čia ir  bolševikai:) Ir visai nesvarbu ko daugiau -
pinigų, moterų, grožio ar žinių.... ko rezultate būna ir daugiau
sielvarto, nemalonumų, skausmo. Daugiau, daugiau - štai stabo tikslas.
Juk daugiau nei Dangų tu negali turėti. O jame yra viskas ir visiems. Jei
Dangus yra viduj, tai kam ieškome stabų, kurių tikslas - mažiau
Dangaus? 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093