užplūdo šiokių tokių svečių, tad dabar bandysiu prisiminti ką norėjau pasakyti. Toli gražu nesijaučiu šventa ir nekalta - iš kur tai trauki. Esu procese kaip ir tu, bet ir tai leidžia patirti šventų akimirkų, jei ką. O šiaip esu mistikė. krikščioniška mistikė. Paslaptys/slėpiniai mane domina nuo vaikystės. Taigi davimo kaina yra priėmimas. iš to išplaukia, kad niekas negali bausti Dievo vaiko išskyrus jį patį ir per jį patį. Kiekvienas šansas yra duotas jam kad gydytų kitą ir pats sveiktų ir tai yra dar viena galimybė pakeisti tamsą į šviesą, baimę į meilę. O jei jis tam priešinasi, jei nepasirinko išlaisvinti brolį ir žengt kartu į šviesą, tai ir save gramzdins tamson... kol ims bijoti ir šviesos ir tamsos. Didelis džiaugsmas yra išmokti pamoką, kad tamsa neturi jokios galios prieš Dievo Sūnų - tą akivaizdžiai parodė PRISIKĖLIMAS. Tikiu į prisikėlusį Kristų, Noja. Nes prisikėlimas mus moko, kad NEKALTUMAS, T.Y. ŠVENTUMAS yra NEPAŽEIDŽIAMUMAS. Todėl padaryk savo nepažeidžiamumą manifestu kiekvienam ir mokink jį, kad ir ką tik jis bandytų tau padaryti, tavo tobula laisvė nuo tikėjimo, kad tu gali būti sužeista/įžeista parodys jam, kad jis nekaltas. Jis nieko negali padaryti, kas galėtų tave sužeisti, o neleisdama jam galvoti, kad jis gali, tu mokai jį, kad SUSITAIKYMAS, kurį esi priėmus sau, yra taip pat ir jojo. Tiesiog nebėra ką atleisti. Nes niekas negali užgauti Dievo Dukters. Jos kaltė yra PILNAI be priežasties. Dievas yra vienintelė priežastis, o kaltė nėra kilusi iš Jo. O kas neturi priežasties, REALIAI neegzistuoja. Tad nemokinkim anei vieno, kad jis mane/tave sužeidė. Nes jei taip darom, tai mokinam save, kad tai, kas ne nuo Dievo, TURI MUMS GALIĄ. Iš tiesų iš tiesų sakau tau - PROTAS YRA VIENAS IR PRIEŽASTIS YRA VIENA. (protas yra dvasios veiklioji dalis) Tik tada išmoksim bendrauti su šiuo vieniu, kai išmoksim ATMESTI bepriežastinius dalykus, kurie tėra mūsų ego iliuzijos ir priimti priežastį nuo Dievo kaip savą - atpažinti Dievo sūnų savyje. O galia, kurią Dievas davė savo Sūnui yra Jo galia. Nei viena mūsų mintis nėra atskira ar izoliuota savo pasekmėje. Kiekvieną sprendimą, kurį priimam, priimam visai sūnijai, nes jis įtakoja daug didesnę grupę nei galim įsivaizduoti. Tie, kurie priima susitaikymą, YRA nepažeidžiami. Bet tie, kurie tiki kalte, atsakys į kaltę kaltinimais, nes tiki, kad tai yra išsigelbėjmas. Jie tiki, kad kaltės kitame sustiprinimas, tai savęs apgynimas. Jie nesupranta fakto, kad tai ko jie nenori, būtinai juos sužeis. Ir tai kyla iš to, kad tai, ko jie nori, yra gera. Mūsų draugas ir gidas - Šventoji Dvasia ŽINO, kad visas išsigelbėjimas - yra išsilaisvinimas nuo kaltės. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093